Ši žiedinė sankryža įrengta tam, kad užuot keliavę per Budapeštą – Vengrijos sostinę – kroviniai, atvykę iš Adrijos jūros pakrantės, galėtų greitai tranzitu kirsti Vengrijos vakarus į Slovakiją, Čekiją, Lenkiją ir dar toliau.
Tačiau yra problema. Praėjus metams po žiedinės sankryžos pastatymo, geležinkelio vis dar nėra. Vietoje to sankryža stovi nenaudojama laukuose ir laukia, kol Vengrijos vyriausybė pastatys geležinkelį, kuris suteiktų jai prasmę.
Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano kritikai teigia, kad tokie Europos Sąjungos (ES) finansuojami statybų projektai yra paminklas ekonominei sistemai, kurią jo vyriausybė sukūrė per 16 metų valdžioje.
Pasak jų, V.Orbano rinkiminė sėkmė grindžiama nuolatiniu ES demonizavimu – vaizduojant ją kaip dekadentišką, liberalią ir Vengriją gadinančią jėgą – tuo pat metu noriai priimant iš jos milžiniškas pinigų sumas.
Didelė dalis šių lėšų buvo skirta iniciatyvoms, turėjusioms padėti skurdesnėms, naujesnėms bloko narėms – daugeliui jų anksčiau priklausius Varšuvos paktui – pasivyti turtingesnes Vakarų kaimynes.
Tačiau artėjant lemiamiems sekmadienio parlamento rinkimams, oponentai ėmė kelti klausimus, ką Vengrija turi parodyti už visas šias investicijas, nurodydami virtinę projektų, kuriuos jie laiko tuštybės projektais, taip pat įvardydami tuos, kurie nebaigti ar nereikalingi.
Labiausiai korumpuota šalis
„Orbanas buvo galutinis ES rentos siekėjas 2010-aisiais. Tai buvo sąmoninga strategija“, – CNN sakė Krisztianas Orbanas (nesusijęs giminystės ryšiais su V.Orbanu), investicinės bendrovės „Oriens“ įkūrėjas.
Jis taip pat pabrėžė Vengrijos vyriausybės sėkmę įsisavinant jai skirtas lėšas, palyginus su kaimyninėmis šalimis, ir pridūrė, kad V.Orbanas „sugebėjo pritraukti milžinišką kiekį ES pinigų“.
Kaip skelbia CNN, žiedinė sankryža netoli Zalaegerszego, apie kurią pirmą kartą pranešė Vengrijos tiriamosios žurnalistikos portalas „Atlatszo“, yra vienas iš dešimčių tūkstančių projektų Vengrijoje, gavusių ES finansavimą nuo tada, kai į valdžią atėjo V.Orbanas.
Tiboras Navracsicsas, regioninės plėtros ministras, praėjusiais metais Vengrijos parlamente teigė, kad 2014–2020 m. biudžeto laikotarpiu ES šalyje finansavo 52 tūkst. projektų.
Istvanas Janosas Tothas, Budapešto korupcijos tyrimų centro direktorius, kilęs iš Zalaegerszego, teigė, kad ši žiedinė sankryža yra puikus vadinamojo „baltojo dramblio“ pavyzdys – statybų projektas, kurį brangu pastatyti ir dažnai išlaikyti, tačiau jis suteikia mažai naudos.
„Be ES lėšų Orbanas nebūtų galėjęs sukurti tokios sistemos“, – CNN sakė I.J.Tothas.
Antikorupcinė organizacija „Transparency International“ Vengriją įvertino kaip labiausiai korumpuotą ES šalį.
Vengrijos vyriausybė įprastai neigia kaltinimus korupcija arba kaltina savo oponentus pačius esant korumpuotus.
Geležinkelio – nė kvapo
Darbai prie žiedinės sankryžos prasidėjo dabartiniu ES biudžeto laikotarpiu, kuris tęsis iki 2027 metų. Įsigijusi žemės sklypą, logistikos bendrovė „Metrans“ planavo pastatyti konteinerių terminalą, kuris būtų prijungtas prie naujos geležinkelio linijos, taip pat numatytos statyti.
Per ceremoniją 2021 metais Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto padėjo naujojo terminalo pamatinį akmenį.
Iki 2023 metų pabaigos vietos savivaldybė – padedama ES lėšų – pastatė žiedinę sankryžą, kuri turėjo aptarnauti su terminalu susijusią logistiką, CNN sakė Zalaegerszego meras Zoltanas Balaiczas.
Tačiau kai CNN balandį apsilankė vietoje, nebuvo jokių požymių, kad planuojamos geležinkelio linijos statyba būtų prasidėjusi.
Z.Balaiczas teigė, kad projektas vis dar yra viešųjų pirkimų etape.
Kaip pranešė „Atlatszo“, konkursą laimėjusi įmonė turės daugiau nei dvejus metus nutiesti bėgius, todėl geležinkelis – jei apskritai bus pastatytas – gali būti baigtas tik 2029 metais.
Vengrija nusėta tokiais projektais
Žiedinė sankryža netoli Zalaegerszego nėra vienintelis nebaigtas ar mažai naudingas projektas Vengrijoje, gavęs ES finansavimą.
Davidas Pressmanas, buvęs JAV ambasadorius Vengrijoje, savo kadencijos metu teigė, kad statybų projektai ne visada atitinka lūkesčius.
„Puikus vaizdas nuo dar vieno Vengrijos ES lėšomis finansuoto „miško lajų tako" Hatvane“, – 2024 metais socialiniuose tinkluose rašė jis, pasidalijęs nuotraukomis, kuriose stovi ant tako – aplink nesimato jokio miško.
Kitas pavyzdys, apie kurį pranešė Vengrijos žiniasklaida, apima „apžvalgos bokštą“, skirtą turistams pasigrožėti vaizdais, tačiau tesiekiantį mažiau nei vieno metro aukštį.
Europos Komisija sulaikė lėšas Vengrijai dėl susirūpinimo jos demokratijos smukimu.
Kritikai teigia, kad visa Vengrija nusėta tokiais projektais, dažnai finansuojamais tos pačios institucijos, kurią V.Orbanas nuolat kritikuoja.
„Užuot sprendęs ekonomikos, kuri sugriuvo, problemas, Orbanas rodo į plėšikaujančias išorės jėgas, kurios neva kelia grėsmę vengrams ir vengriškumui“, – CNN sakė D.Pressmanas.
„Šalies, kuri ES yra įvertinta kaip labiausiai korumpuota, lyderiui daug lengviau kalbėti apie „civilizacines kovas“, nei paaiškinti nepaprastus turtus, kuriuos sukaupė jo šeima, kai jo žmonės ir jo ekonomika kenčia“, – teigė jis.
Sulaikė lėšas
ES lėšų panaudojimo klausimas vaidina svarbų vaidmenį sekmadienio parlamento rinkimų kampanijoje.
Nuo 2022 metų Europos Komisija sulaikė lėšas Vengrijai dėl susirūpinimo jos demokratijos smukimu ir teismų nepriklausomumu.
Praėjusiais metais apie 18 mlrd. eurų (21 mlrd. JAV dolerių) lėšų vis dar buvo įšaldyta – tai sudaro maždaug 10 proc. šalies BVP.
Praėjusių metų pabaigoje Europos Parlamento nariai vėl išreiškė susirūpinimą dėl Vengrijos teisinės valstybės principų pažeidimų, taip pat korupcijos ir „ES lėšų netinkamo naudojimo“.
K.Orbanas teigė, kad ES lėšų srautas per pirmąjį V.Orbano valdymo dešimtmetį reiškė, jog „jis galėjo išsisukti nuo daugelio dalykų, įskaitant korupciją ir viešųjų paslaugų nepaisymą, nes galėjo užtikrinti nuolat gerėjančias gyvenimo sąlygas žmonėms, kurie prie to nebuvo įpratę.“
Dabar, kai šios ES lėšos yra įšaldytos, tas susitarimas griūva.
V.Orbanas ir jo sąjungininkai, įskaitant JAV viceprezidentą J.D.Vance'ą, kuris šią savaitę lankėsi Budapešte, kad paremtų ministrą pirmininką, apkaltino ES kišimusi į Vengrijos rinkimus dėl finansavimo sustabdymo.
Europos Komisija laikosi pozicijos, kad ES narės turi laikytis teisinės valstybės principų, kad gautų finansavimą.
Sunki užduotis Magyarui
P.Magyaras, opozicinės „Tisza“ partijos lyderis, įsipareigojo atlaisvinti ES išmokas, išsklaidydamas bloko nuogąstavimus dėl Vengrijos demokratijos nuosmukio.
Jis aktyviai vykdė kampaniją prieš korupciją, kaltindamas V.Orbaną ir jo aplinką tuo, kad jie praturtėjo, o šalis tuo metu skurdo.
Vis dėlto, P.Magyarui būtų labai sunku įvykdyti ES reikalavimus ir atblokuoti dalį finansavimo iki rugpjūčio 31 dienos termino.
„Tisza“ jau daugiau nei metus daugumoje apklausų pirmauja dviženkliu skirtumu prieš V.Orbano partiją „Fidesz“. Nors P.Magyaro pergalė reikštų pabaigą to, ką korupcijos ekspertas I.J.Tothas apibūdino kaip V.Orbano „rankos, kuri jį maitina, įkandimo“ požiūrį į ES, Vengrijai vis tiek reikėtų finansinės paramos iš Briuselio – įskaitant Zalaegerszegą.
Meras Z.Balaiczas sakė, kad kai Vengrijos vyriausybė pastatys planuojamą geležinkelį, savivaldybė tuomet galės pastatyti antrą žiedinę sankryžą, kuri padėtų logistikai aplink konteinerių terminalą.
Tai kainuotų dar 954 mln. forintų (apie 3 mln. JAV dolerių), – taip pat iš ES fondo.
