„Patvirtinu, kad Laszlo Csatary buvo identifikuotas ir surastas Budapešte“, – telefonu AFP sakė centro direktorius Efraimas Zuroffas.
Prieš 10 mėnesių vienas informatorius pateikė informaciją, kuri padėjo surasti 97 metų L.Csatary Budapešte, nurodė E.Zuroffas. Centras informatoriui sumokėjo už tokią informaciją pažadėtus 25 tūkst. dolerių, pridūrė jis.
Pernai rugsėjį Centras savo informaciją perdavė prokuratūrai Vengrijos sostinėje.
Šį sekmadienį paskelbtame Centro pareiškime sakoma, kad E.Zuroffas „praėjusią savaitę pateikė naujus įrodymus prokurorui Budapešte dėl (Centro) labiausiai ieškomo įtariamojo Laszlo Csatary Antrojo pasaulinio karo metais įvykdytų nusikaltimų“.
Centras nurodo, kad įrodymai yra „susiję su Csatary vaidmeniu deportuojant maždaug 300 žydų iš Košicės į Podolės Kamenecą Ukrainoje, kur beveik visi jie 1941-ųjų vasarą buvo nužudyti“.
E.Zuroffas sakė, jog britų bulvarinis dienraštis „The Sun“ pagal S.Wiesenthalio centro pernai rugsėjį paskelbtą informaciją surado, nufotografavo ir nufilmavo L.Csatary.
Šio laikraščio internetinėje versijoje sekmadienį buvo paskelbta, kad jis surado ir identifikavo L.Csatary.
Kai laikraščio reporteriai pasirodė prie jo slenksčio, jis neigė visus nusikaltimus ir užtrenkė jiems prieš nosį duris.
Teigiama, kad L.Csatary Antrojo pasaulinio karo metais buvo vengrų policijos aukšto rango pareigūnas tuo metu Vengrijos valdomame Slovakijos Košicės mieste.
Jis prisidėjo prie tūkstančių žydų deportacijos iš Košicės ir jos apylinkių į Aušvico mirties stovyklą 1944 metų pavasarį.
L.Csatary gete su žydais elgėsi žiauriai, plakdavo moteris ir versdavo jas plikomis rankomis kasti duobes, pridūrė E.Zuroffas.
1943 metais Čekijos teismas po proceso, kuris vyko už akių, pasmerkė jį mirti. Jis pabėgo į Kanadą, kur su svetimu vardu prekiavo meno dirbiniais, kol 1995-aisiais buvo demaskuotas ir turėjo bėgti.
