Kita demonstracija prieš V.Orbaną planuojama antradienį vakare; tikimasi, kad joje dalyvaus dešimtys tūkstančių žmonių.
Ši akcija bus dalis pilietinių protestų judėjimo, kilusio po balandį įvykusių parlamento rinkimų.
Nors buvo prognozuojamos atkaklios varžybos, V.Orbano valdančioji dešiniojo sparno partija „Fidesz“ laimėjo didžiule persvara, surinkusi 49 proc. balsų. Antroje vietoje su mažiau nei 20 proc. balsų liko nacionalistų partija „Jobbik“.
Opozicinių partijų lyderiai dar negali atsigauti po rinkimų rezultatų, padėjusių „Fidesz“ užsitikrinti trečią iš eilės dviejų trečdalių daugumą parlamente ir visišką laisvę V.Orbanui toliau keisti konstituciją bei priiminėti įstatymus.
Po rinkimų V.Orbanas žadėjo valdyti atsižvelgdamas į visų vengrų interesus, bet taip pat pavadino savo triumfą „didžiausiu mandatu“ nuo 1990 metų, kai buvo atsisakyta komunizmo.
Jo rinkimų kampanijos metu dominavo griežta antiimigracinė retorika, o pradinės priemonės, apie kurias užsiminė vyriausybė, rodytų, kad jis tęs tą patį kursą.
Vienas pirmųjų jo žingsnių tikriausiai bus konstitucijos sąlygos, užkertančios kelią „svetimšalių gyventojų apgyvendinimui“, įvedimas.
Kitas įstatymų projektų paketas yra nukreiptas prieš nevyriausybines organizacijas, finansuojamas Vengrijoje gimusio JAV milijardieriaus George'o Soroso. V.Orbanas teigia, kad jis organizuoja imigraciją.
Tuo tarpu V.Orbano kritikai kaltina jį demokratinio įstatymų leidžiamosios, vykdomosios valdžios ir teismų savitarpio priklausomybės principo naikinimu ir šalies vedimu tolyn nuo Europos pagrindinės srovės.
Analitikai mano, kad tikėtinas tolesnis teismų ir žiniasklaidos nepriklausomybės puolimas, kaip buvo pastaraisiais metais.
„Korumpuota sistema“
Po rinkimų grupės „Mes dauguma“ per socialinę žiniasklaidą organizuotuose dviejuose protestuose Budapešte dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių. Mažesnės demonstracijos vyko kituose šalies miestuose.
Protestuotojai yra iš įvairiausių visuomenės grupių, įvairaus amžiaus, socialinės padėties ir politinių pažiūrų. Demonstracijose greta vaivorykštės ir Europos Sąjungos vėliavų matėsi ultranacionalistų simboliai.
Antradienio protesto puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“ organizatoriai rašo: „Negalime leisti korumpuotai Orbano sistemai atimti mūsų laisvės ... ir mūsų šalies vietos Europoje.“
Tarp jų reikalavimų yra rinkimų sistemos reforma. V.Orbano partija „Fidesz“ 2011 metais taip pertvarkė rinkimų sistemą, kad, pasak kritikų, gali gauti dviejų trečdalių daugumą surinkdama mažiau nei pusę balsų.
„Šie du trečdaliai net nebuvo pusė rinkėjų, nelaikome šios vyriausybės teisėta“, – pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė 71 metų protestuotoja Katalin Kazmer.
Protestuotojai taip pat nori, kad valstybinė žiniasklaida laikytųsi nepartinių gairių, tarptautiniams stebėtojams nustačius „žiniasklaidos šališkumą“, padėjusį pakreipti rinkimus „Fidesz“ naudai.
Opozicijos politikai taip pat skundėsi pažeidimais per rinkimus, tačiau viena apklausa praėjusią savaitę parodė, kad rinkėjai dėl opozicijos pralaimėjimo daugiausia kaltina pačias itin susiskaldžiusias partijas.
Jos nesugebėjo suformuoti veiksmingo fronto prieš V.Orbaną ir dėl to pasigirdo raginimų joms boikotuoti parlamentą ar net nuo nulio kurti naują opoziciją.
Nors opozicinių partijų „kadrų, politikos ir moralinis atsinaujinimas“ yra privalomas, šios partijos nusivylusiems rinkėjams geriau pasitarnautų likdamos parlamente, mano analitikas Danielis Hegedusas.
„Ateinančiais metais reikės suburti koordinuotą parlamentinę ir gatvių opoziciją“, – AFP sakė jis.
