Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 06 24, 16:24

Verslininkams – pažadas iš Taipėjaus: rinka plačiau gali atsiverti jau rudenį

2 milijonus eurų – tiek kol kas per metus sudaro lietuviškų maisto prekių eksportas į Taivaną. Tačiau tikimasi, kad jau netrukus šis skaičius žymiai išaugs, bent jau taip tvirtino Taivane apsilankiusi Lietuvos delegacija. Tuo metu Lietuvos verslo atstovai dar laukia šios 24 milijonus gyventojų turinčios šalies rinkos durų atvėrimo.

Lietuviškas alus ir šokoladas – dažniausiai šias prekes Taivane nurodo gyventojai, kai jų klausiama apie lietuvišką maistą ir gėrimus, kuriuos jiems yra tekę matyti arba ragauti.

Lietuvos verslininkai piktinasi, kad Taivano rinka jiems dar nėra atsivėrusi – į šią Azijos šalį nugabenti negalima nei lietuviškų mėsos produktų, nei kiaušinių ar sūrio. Tam reikia specialių licencijų, kurių tenka laukti ne vieną mėnesį.

Taipėjuje kartu su Lietuvos delegacijos atstovais apsilankęs Žemės ūkio ministerijos Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas Antanas Venckus žurnalistams sakė, kad padėtis gali pasikeisti jau po kelių mėnesių ir lietuviai galės eksportuoti į Taivaną daugiau maisto produktų.

„Vėlyvą rudenį, gal spalį, jau turėtų būti leidimai suteikti, jei viskas bus gerai po liepos mėnesį numatyto audito. Tikimės, kad pieno produktus, žuvį, mėsą, kiaušinius, paukštieną bus galima vežti į Taivaną. Tai labai išplės mūsų produktų asortimentą, kurį galime vežti į Taivaną. Šiuo metu galime čia eksportuoti tik tuos produktus, kurie nereikalauja eksporto leidimų – gėrimai, konditerinės prekės“, – kalbėjo A.Venckus.

Pasak jo, Lietuvos verslininkams labai reikėjo aiškumo – kada galėtų prasidėti išvardintų maisto prekių eksportas.

„Lūkesčiai sukelti, labai svarbu buvo parvežti į Vilnių atsakymą, kada jie gali planuoti, ruošti kontaktus realiai prekybai su partneriais“, – sakė A.Venckus.

Pasak jo, Taivane vienu svarbiausiu buvo ir kviečių pardavimo klausimas.

„Turėjome išsiaiškinti, kokių kviečių jiems reikia. Spaudoje skambėjo, kad mūsų kokybiniai parametrai skirtingi. Taivano institutas išanalizavo, kokių kviečių jiems reikia, o atvykę į Lietuvą pažiūrėsime, kiek ir kokių miltų turime. Jie atrado tam tikrą rūšį miltų, kuri tikrai tinka jų vartotojams“, – pasakojo ŽŪM atstovas.

Pasak jo, į Taivaną gali būti eksportuojami tiek patys kviečiai, tiek iš jų pagaminti miltai. Tačiau apie galimas eksporto apimtis kol kas garsiai nekalbama, esą tam pirma reikia „prisijaukinti“ Taivano pirkėjus, tačiau jis tikisi, kad pardavimų apimtys didės.

Pastaruoju metu pasigirsdavo nuogąstavimų, kad Lietuva, užmezgusi stipresnius santykius su Taivanu ir taip supykdžiusi Kiniją, ekonomiškai nukentėjo, nes jai užsivėrė pastarosios rinka, o Taipėjus esą neskuba atverti savosios.

„Šiuo metu maisto prekių eksportas siekia apie du milijonus eurų per metus, bet kalbame apie laikotarpį, kai dar nebuvo leidimų, Lietuvos žinomumo. Koks mūsų noras? Galbūt, kad Taivano rinka kompensuotų tuo metu prarastą Kinijos rinką – apie 20 milijonų eurų.

Tokia maisto produktų eksporto vertė į Taivaną per ateinančius metus gali būti pasiekta, jei mūsų verslo įmonės dirbs prie to. Čia jų laukia, taivaniečiai pasirengę užmegzti ilgalaikius verslo ryšius ir tai išnaudoti reikia“, – tikino A.Venckus.

Pasak jo, didesnis lietuviškų prekių eksportas turėtų prasidėti kitų metų pradžioje.

Anos Daukševič nuotr./Lietuviški produktai pristatomi Taivane
Anos Daukševič nuotr./Lietuviški produktai pristatomi Taivane

„Lūkesčiai buvo sukelti tiek iš Taivano pusės mums, tiek iš mūsų verslo. Tačiau kartais procesai užtrunka kiek ilgiau, nei mes to norime. Galbūt Lietuvoje kai kurie klausimai sprendžiami greičiau, o Azijoje lėčiau. Tačiau mus patikino, kad eksporto leidimų suteikimas Lietuvai yra klausimas numeris vienas“, – sakė jis.

Jis tikino, kad maždaug per dešimtmetį, kai Lietuvos verslininkai bandė įsitvirtinti Kinijos rinkoje, geri rezultatai nebuvo pasiekti.

„Maisto produktų eksportas siekė tik 20 milijonų – tai nėra geras rezultatas atsižvelgiant į tai, kokio dydžio yra Kinijos rinka. Ten daug yra prekybinių barjerų, o pastaraisiais metais prekybos apimtys tik mažėjo. Supratome, kad lietuviškų produktų niekas Kinijoje nebelaukia“, – sakė ŽŪM atstovas.

Ragino steigtis Taivane

Taivanas kasmet importuoja 1,3 milijonų tonų kviečių, iš kurių 80 proc. iš JAV, 20 proc. – iš Australijos. Kaip tikino Taivano ekonomikos viceministras Chern-Chyi Chenas, Taivanas turi 30 metų bendradarbiavimo su šiomis šalimis patirtį perkant kviečius, tačiau dabar ieško būdų diversifikuoti rinką.

Mus patikino, kad eksporto leidimų suteikimas Lietuvai yra klausimas numeris vienas.

„Turime diversifikuoti rinką. Pradėjome pirkti lietuviškus kviečius, tačiau kaip galime diversifikuoti rinką per tokį trumpą laikotarpį. Vyriausybė turi tikslą išplėsti mūsų bendradarbiavimą su Lietuva. Tačiau ne vyriausybiniu lygiu, bet ir žmonių. Norime suartinti mūsų kultūras“, – kalbėjo viceministras.

Jis tikino, kad iš lietuviškų kviečių gaminamų miltų duonos jam jau teko ragauti.

„Dar prieš dvejus metus Lietuva buvo tik mūsų mokyklų istorijos vadovėliuose, o dabar ji pirmuosiuose mūsų laikraščių puslapiuose beveik kiekvieną mėnesį. Mūsų žmonės žino apie Lietuvą ir myli ją. Esu optimistiškai nusiteikęs, kad artimoje ateityje taivaniečiai galės mėgautis lietuviškais miltais, duona, maistu. Vien per dvejus mėnesius šokoladas „Rūta“ tapo toks populiarus pas mus, kad vos tik atsiduria ant prekystalių, per dvi dienas būna išperkamas“, – sakė Chern-Chyi Chenas.

Anos Daukševič nuotr./Lietuviški produktai pristatomi Taivane
Anos Daukševič nuotr./Lietuviški produktai pristatomi Taivane

„Maisto prekyba yra sudėtinga ir reikalaujanti daug pastangų, ypač kai kalbame apie žmonių tiesioginį bendravimą, tokias atvejais jis itin svarbus. Raginčiau Lietuvos verslo bendruomenę atidaryti savo biurus čia. Dirbame su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Jos turi čia tris biurus, tarp kurių Amerikos mėsos gamintojų asociacijos, kviečių gamintojų asociacijos. Todėl jie gali palaikyti artimus verslo kontaktus. Tai – vienintelis būdas sėkmingai plėtoti verslą“, – įsitikinęs Chern-Chyi Chenas.

Taivano ir Lietuvos bendradarbiavimas sustiprėjo praėjusių metų pabaigoje, lapkritį Vilniuje įsteigus pirmąją pasaulyje Taivaniečių atstovybę, kurioje yra salos, o ne jos sostinės Taipėjaus pavadinimas. Dėl to paaštrėjo Vilniaus bei Pekino santykiai ir Pekinas ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones.

Savo ruožtu Taivanas žadėjo investicijas Lietuvoje, gegužės pradžioje paskelbė apie įsteigtą 200 mln. JAV dolerių vertės Vidurio ir Rytų Europos investicijų fondą, kurio didžiąją dalį lėšų ketina paskirstyti projektams Lietuvoje, Čekijoje ir Slovakijoje.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min