Įtakinga politine figūra laikomas Mohammedas Ali al Huthi, vadovaujantis husių Aukštesniajam revoliuciniam komitetui, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė norįs, kad sukilėliai paskelbtų apie „pasirengimą suspenduoti visas karines operacijas“.
Jis paragino „visą Jemeno (husių) oficialią vadovybę paskelbti direktyvas sustabdyti raketų ir bepiločių skraidyklių atakas prieš šalis agresores... kad jos nebeturėtų jokio preteksto tęsti savo agresiją ir apsiaustį“.
Sukilėliai turėtų būti pasirengę „sustabdyti visas karines operacijas visuose frontuose“, kad būtų pasiekta „teisinga ir garbinga taika, „pridūrė M.A.al Huthi.
Šį raginimą jis paskelbė Jungtinių Tautų specialiajam pasiuntiniui Martinui Griffithsui rengiantis šią savaitę atvykti į Jemeną suderinti paskutinių detalių, kad Švedijoje būtų galima surengti konflikto šalių derybas.
Husių sukilėliai Jemeno sostinę Saną kontroliuoja nuo 2014 metų pabaigos.
Nuo tada jie paleido šimtus balistinių raketų į kaimyninę Saudo Arabiją, kuri nuo 2015-ųjų vadovauja regioninei karinei koalicijai, siekiančiai grąžinti į valdžią Jemene tarptautiniu mastu pripažįstamą prezidento Abedrabbo Mansouro Hadi vyriausybę.
„Tvirtos garantijos“
Nors M.A.al Huthi vadovauja Irano palaikomų sukilėlių Aukštesniajam revoliuciniam komitetui, galutinius sprendimus visais svarbiausiais klausimais priima husių aukščiausiasis lyderis Abdulmalekas al Huthi.
M.Griffithsas, kurio pastangos rugsėjį surengti konflikto šalių derybas žlugo, sakė, kad šįkart tiek Saudo Arabijos palaikoma vyriausybė, tiek husių sukilėliai parodė „pakartotinį įsipareigojimą“ siekti politinio sprendinio.
Ankstesnis taikos derybų tarp Jemeno vyriausybės su sukilėlių ratas žlugo 2016-aisiais.
Anot JT pasiuntinio, abi pusės suteikė jam „tvirtų garantijų“, kad dalyvaus derybose. Derybų data dar nepaskirta.
Virtinė ankstesnių bandymų surengti derybas tarp vyriausybės aljanso ir husių baigėsi nesėkme. Viena tokių iniciatyvų žlugo rugsėjį, kai sukilėliai atsisakė skristi į Ženevą dalyvauti suplanuotose derybose, kurias organizavo JT.
Tačiau penktadienį M.Griffithsas pasiūlė su husių delegacija vykti į Švediją, „jei to reikia“.
Sukilėliai, kurių delegatai jau tris mėnesius yra įstrigusi Omane, kaltina JT, kad šios nesugeba užtikrinti, kad delegacijai būtų sudarytos sąlygos grįžti į Saną, taip pat būtų leista evakuoti sužeistus kovotojus.
Ankstesnis taikos derybų tarp Jemeno vyriausybės su sukilėlių ratas žlugo 2016-aisiais.
M.A.al Huthi sakė, kad savo raginimu nutraukti raketų ir bepiločių skraidyklių atakas jis siekia „palaikyti (JT) pasiuntinio pastangas ir įrodyti mūsų gerus ketinimus“.
Jis pridūrė, kad raginimą paskelbė po „mūsų kontaktų su JT pasiuntiniu ir jo prašymo sustabdyti raketų ir dronų atakas“.
