Nuosprendis vainikuoja didžiulio masto tyrimą, pradėtą 2013 metų gegužę.
43 metų Beate Zschaepe buvo pripažinta kalta pagal 10 kaltinimų nužudymu, susijusių su devynių turkų bei graikų imigrantų ir vokiečių policininkės nušovimu. Visus šiuos žmones nužudė trijulė, pasivadinusi Nacionalsocialistiniu pogrindžiu (Nationalsozialistischer Untergrund, NSU)
Nors įkalinimas iki gyvos galvos Vokietijoje paprastai reiškia 15 metų už grotų, nes kaliniai dažnai paleidžiami už gerą elgesį, B.Zschaepe negalės prašyti paleidimo pirma laiko. Teisėjas Manfredas Goetzlas maksimalią bausmę jai skyrė dėl „ypatingai sunkaus nusikaltimo“.
Policija sako, kad du NSU nariai vyrai – buvę B.Zschaepe meilužiai Uwe Mundlosas ir Uwe Boehnhardtas – žudė nuo 2000 iki 2007 metų, o 2011-aisiais nusišovė po nesėkmingo banko apiplėšimo.
Tuo tarpu Ralfas Wohllebenas, buvęs kraštutinių dešiniųjų partijos NPD narys, kaltinamas pagalba NSU, buvo pripažintas kaltu dėl bendrininkavimo įvykdant devynias žmogžudystes. Jis buvo nuteistas kalėti 10 metų.
Neatgailaujantis neonacis Andre Emingeris buvo išteisintas dėl bendrininkavimo, bet nuteistas pustrečių metų kalėti už paramą teroristinei organizacijai. Jo verdiktą šalininkai teismo salėje palydėjo plojimais.
Organizuoti fašistai
Kitiems dviem NSU nariams mirus, būtent B. Zschaepe atskleidė Vokietijos visuomenei kruvinų kuopelės nusikaltimų mastą, paskelbusi makabrišką vaizdo prisipažinimą animacinio filmo „Rožinė pantera“ (Pink Panther) tema.
Tik tuomet šokiruota Vokietija sužinojo, kad žmogžudysčių virtinė, dėl kurios policija ilgai kaltino nusikalstamas imigrantų gaujas, iš tikrųjų yra organizuotų fašistų iš buvusios komunistinės Rytų Vokietijos darbas.
Byla smarkiai sukrėtė šalį, bandančią išpirkti savo tamsią nacistinę praeitį.
B.Zschaepe tvirtino apie žmogžudystes sužinojusi tik joms jau įvykus. Ji tik pripažino padėjusi planuoti kai kuriuos iš NSU 15 bankų apiplėšimų ir po abiejų vyrų mirties padegusi bendrus trijulės namus.
Moteris, kuri augo supama ekstremistinės skustagalvių subkultūros suvienytos Vokietijos rytuose, teismui taip pat sakė, kad rasistinė ideologija jai „nebeturi prasmės“.
B.Zschaepe advokatai iškart apskundė trečiadienio verdiktą.
Sunaikintos bylos
2013 metų gegužę pradėta Miuncheno teismo byla buvo baigta svarstyti išklausius maždaug 800 liudytojų ir ekspertų. Ieškovai buvo 93 nužudytųjų artimieji.
Tai buvo didžiausias Vokietijos teismo procesas nuo 7-ojo dešimtmečio Aušvico procesų prieš Holokausto kaltininkus ir 8-ojo dešimtmečio bylų prieš kairiojo sparno ekstremistų gaują „Baader-Meinhof“.
Tačiau aukų artimieji sako, kad liko daug neatsakytų klausimų.
2012 metais kanclerė Angela Merkel pažadėjo, jog Vokietija „padarys visa, ką gali, kad išaiškintų šias žmogžudystes ir surastų bendrininkus bei pagalbininkus, taip pat patrauktų visus kaltininkus atsakomybėn“.
Tais pačiais metais tuometis Vokietijos vidaus žvalgybos agentūros BfV vadovas Heinzas Frommas buvo priverstas atsistatydinti, paaiškėjus, kad jo tarnyba sunaikino bylas, susijusias su NSU įtariamaisiais.
Keli oficialūs komitetai bandė išsiaiškinti, kaip žudikai tokį ilgą laiką galėjo veikti nepastebėti.
Pasak naujausio parlamentinio tyrimo vadovo Uli Groetscho, aišku, kad minimą trijulę „rėmė platus neonacių tinklas“.
Aukų artimieji mano, kad daug karingų nacių tebesislapsto.
„Esu 100 proc. tikras, kad bendrininkų dar yra“, – sakė pirmosios NSU aukos Envero Simseko sūnus Abdulkerimas Simsekas.
Turkų bendruomenių asociacijos pirmininkas Gokay Sofuoglu naujienų agentūrai DPA sakė, kad „pasitikėjimas valstybės institucijomis buvo smarkiai pakirstas“ ir gali būti atkurtas tik „surengus kitus teismo procesus dėl NSU bylos“.
