Dabar populiaru
Publikuota: 2020 lapkričio 17d. 14:57 , Atnaujinta: 2020 lapkričio 17d. 17:48

Vilniuje A.Dudą priėmęs G.Nausėda apie Lenkijos veto: „Raskime sprendimą, nes kitaip kentėsime visi“

Į Lietuvą dviejų dienų darbo vizito atvykusį Lenkijos prezidentą Andrzejų Dudą antradienį priėmė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Kaip anksčiau skelbė prezidentūra, susitikimo temos tradicinės – dvišalis bendradarbiavimas, pandemija, regiono saugumo ir gynybos klausimai. Vis dėlto daugiausia kalbėta apie aktualijas – protestus dėl moterų teisių ribojimo Lenkijoje ir Varšuvos nesutarimus su ES dėl teisės viršenybės.

Su Lietuvos prezidentu G.Nausėda Lenkijos vadovas, kaip skelbė prezidentūra, „aptarė dvišalį bendradarbiavimą kovojant su pandemija, vakcinos įsigijimą, regiono saugumo ir gynybos klausimus, strateginių energetikos ir transporto projektų įgyvendinimą, transatlantinius santykius, situaciją ES Rytų kaimynystės valstybėse“.

Vėliau A.Dudos laukia susitikimas su premjeru Sauliumi Skverneliu ir konservatorių kandidate į šias pareigas Ingrida Šimonyte, su kuria bus bendraujama trečiadienio rytą.

A.Duda po spaudos konferencijos atvyko į Seimą, kur pasakė kalbą plenariniame posėdyje:

Aptarė ir žmogaus teises

Iškart po susitikimo G.Nausėda nutarė apie jautresnius dalykus visuomenei paaiškinti ne tiesioginėje spaudos konferencijoje, o feisbuke.

Jis parašė, kad iškėlė žmogaus teisių klausimą susitikime su Lenkijos vadovu A.Duda ir paragino ieškoti dialogo su visuomene, kaimyninėje šalyje tęsiantis protestams dėl abortų draudimo.

„Neišvengiamai, kaip tarp gerų draugų, kalbėjomės ir sunkiais klausimais, tarp jų – ir žmogaus teisių“, – feisbuke antradienį po susitikimo paskelbė G.Nausėda.

Šiandien su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda susitinkame sudėtingomis aplinkybėmis – mūsų šalyse siaučiant...

Posted by Gitanas Nausėda on Tuesday, November 17, 2020

„Mano nuostata yra aiški – visuomet pasisakiau ir pasisakysiu už žmogaus teisių ir laisvių puoselėjimą bei nešališką dialogą su visuomene. Šios nuostatos laikausi ir kalbant apie moterų reprodukcinės sveikatos temą Lenkijoje“, – teigė jis.

Lietuvos vadovas teigė besitikintis, kad Lenkija, būdama „viena seniausių demokratijų Europoje“, ieškos „konstruktyvaus dialogo su visomis visuomenės grupėmis“.

Didžiulius protestus Lenkijoje išprovokavo Konstitucinio Tribunolo sprendimas, kad dabar Lenkijoje galiojantys įstatymai, leidžiantys abortus vaisiaus apsigimimo atvejais, prieštarauja Konstitucijai.

Ši spalį Konstitucinio Teismo paskelbta nutartis dar labiau sugriežtino Lenkijos abortų įstatymus, kurie jau ir taip buvo vieni griežčiausių Europoje.

LR Prezidento kanceliarijos/R.Dačkaus nuotr./Andžejus Duda, Gitanas Nausėda
LR Prezidento kanceliarijos/R.Dačkaus nuotr./Andžejus Duda, Gitanas Nausėda

Šalies vadovai taip pat aptarė, kaip bendrai kovoti su koronaviruso pandemija, bendras testavimo ir vakcinavimo strategijas.

G.Nausėda su A.Duda, be kita ko, kalbėjosi ir apie Europos Sąjungos biudžetą bei Gaivinimo fondą, jo greitesnį patvirtinimą.

„Manau, kad su Europos Parlamentu pasiektas kompromisinis susitarimas dėl teisinės valstybės sąsajos su ES biudžetu bus priimtinas visoms šalims“, – tvirtino G.Nausėda.

G.Nausėda jau po susitikimo taip pat pareiškė, kad tikisi aktyviai bendradarbiauti ir su naująja JAV Baltųjų rūmų administracija bei su išrinktuoju prezidentu Joe Bidenu. Jis taip pat pabrėžė sieksiantis, kad ES nestokotų dėmesio Rytų partnerystės programai.

„Kalbėjome ir apie situaciją Baltarusiją ir kad žmogaus teisių pažeidimai toje valstybėje nėra toleruotini“, – pridūrė Lietuvos prezidentas, manantis, kad Bendrija turėtų patvirtinti ir trečiąjį sankcijų režimui Minske paketą, nes pirmieji du rezultatų neduoda.

LR Prezidento kanceliarijos/R.Dačkaus nuotr./Andžejus Duda, Gitanas Nausėda
LR Prezidento kanceliarijos/R.Dačkaus nuotr./Andžejus Duda, Gitanas Nausėda

Jis pasidžiaugė puikiais strateginiais santykiais su Lenkija ir patikino, kad visos pagrindinės politinės partijos Lietuvoje, su kurių atstovais kalbėjosi, pritaria siekiui dar labiau stiprinti ryšius su kaimynine valstybe.

„Steigiame prezidentų konsultacinę tarybą, kuri vyks kartą per metus ir kurioje aptarsime aktualiausius klausimus. Tai žymi kokybiškai naują mūsų bendradarbiavimo etapą“, – kalbėjo G.Nausėda, galiausiai atskleidęs, kad priėmė A.Dudos kvietimą kitų metų gegužę atvykti į Lenkiją.

„Nesutinkame su jokiu diktatu“

15min žiniomis, Lenkijos prezidentas pats išreiškė pageidavimą susipažinti su naująja ar – oficialiai – būsimąja valdžia.

Galima neabejoti, kad ir su kitais pagrindiniais Lietuvos valdžios atstovais bus kalbamasi ir apie pirmadienio vakarą Varšuvos ir Budapešto paskelbtą veto naujam daugiamečiam ES biudžetui bei ambicingam ekonomikos gaivinimo planui.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Andžejus Duda, Gitanas Nausėda
Luko Balandžio / 15min nuotr./Andžejus Duda, Gitanas Nausėda

Vilniui vien iš ekonomikos gaivinimo plano turėtų nubyrėti per 6 mlrd. eurų, tačiau dėl Lenkijos ir Vengrijos, kurios nenori, kad finansavimas būtų susietas su teisės viršenybės principų laikymusi, užsispyrimo paketo likimas pakibęs ant plauko – o laikas tirpsta.

„Negali būti jokių vertinimų, kurių nėra ES sutartyse. Nesutinkame su jokiu diktatu, tokia mūsų pozicija yra vienareikšmiška. Kriterijai turi būti aiškūs, visus reikia traktuoti lygiai“, – Vilniuje teigė A.Duda.

Lenkijos prezidentas tvirtino neturintis abejonių, kad ES Taryba gerai supranta Varšuvos poziciją.

Tiesa, A.Duda neatsakė į tiesų klausimą, ar tikisi Lietuvos paramos būtent šiuo, teisės viršenybės, klausimu, ir leidosi į svarstymus apie didžiųjų ES šalių „hegemoniją“ ir esą ruošiamus „spąstus“ mažosioms.

„Manome, kad tai yra ne tik Lenkijos interesas, tai pažeidžia interesus ir kitų Europos šalių. Tai veda prie padėties, kuri potencialiai gali sukelti sukelti hegemoniją tarp stipresnių ES valstybių silpnesniųjų atžvilgiu“, – komentavo jis.

„Principai turi būti vienodi visiems. Negali būti formuluojami tokiu būdu, kad duotų erdvę tokiems veiksmams, kuriais būtų pažeidžiamas suverenumas ar garbė kitos šalies“, – pridūrė Lenkijos vadovas.

G.Nausėda: kviečiu grįžti prie derybų stalo ir rasti sprendimą, kad nereikėtų eiti veto keliu.

Tuo metu G.Nausėda teigė, kad per liepos mėnesio derybas „buvo bandoma išlįsti per rakto skylutę“: „Buvo bandoma suderinti visų interesus ir tai pavyko tik po labai didelių pastangų.

Europos Parlamentas vaidina itin svarbų vaidmenį, tad po konsultacijų su juo status quo šiek tiek pasikeitė, kalbant ir apie teisės viršenybę. Šis principas nėra nukreiptas prieš Lenkiją ar Vengriją – jis galioja visiems.“

„Jis gali būti pažeistas bet kurioje valstybėje. Kviečiu grįžti prie derybų stalo ir rasti sprendimą, kad nereikėtų eiti veto keliu. Priešingu atveju kentėsime visi, nes šis dokumentas (ES biudžetas ir ekonominės pagalbos paketas, – red.) naudingas visiems“, – pridūrė G.Nausėda.

LR Prezidento kanceliarijos/R.Dačkaus nuotr./Andžejus Duda, Gitanas Nausėda
LR Prezidento kanceliarijos/R.Dačkaus nuotr./Andžejus Duda, Gitanas Nausėda

„Dialogu galima pasiekti daugiau nei rankų laužymu. Esame unikalioje nenormalioje situacijoje ir turime ieškoti sutarimo“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.

„Draugai turi kalbėtis atvirai“

A.Duda antradienio vakarą taip pat sakys kalbą Seime ir susitiks su naująja Lietuvos parlamento pirmininke, Liberalų sąjūdžio atstove Viktorija Čmilyte-Nielsen.

Gali būti, kad svečiui nebūtinai patiks tai, ką jis išgirs – bent jau iš V.Čmilytės-Nielsen. Mat ši antradienį pareiškė, kad negalima užmerkti akių į reprodukcinės sveikatos klausimus Lenkijoje, o juos ketina aptarti ir su A.Duda.

„Mūsų, Liberalų sąjūdžio, pastangomis, reprodukcinės sveikatos klausimai buvo įtraukti į valdančiosios koalicijos susitarimą kaip vieni iš tų, kuriuos būtina spręsti, tai mums ši tema labai svarbi“, – žurnalistams antradienį Seime sakė V.Čmilytė-Nielsen.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen

„Kaip partneriai, kaip bičiuliai, kaip draugai mes negalime užmerkti (akių, – red.) į tai, kas vyksta kaimyninėje šalyje“, – teigė ji.

Didžiulius protestus Lenkijoje išprovokavo Konstitucinio Tribunolo sprendimas, kad dabar Lenkijoje galiojantys įstatymai, leidžiantys abortus vaisiaus apsigimimo atvejais, prieštarauja Konstitucijai.

Panašiai, beje, pasisakė ir valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Jis patikino, kad Lenkija yra strateginė Lietuvos partnerė, tačiau pridūrė, jog Lietuva neketina apsimesti akla kaimyninėje šalyje egzistuojančioms žmogaus teisių problemoms.

G.Landsbergis: labai tikiuosi, kad draugystė yra grįsta abipusiu pasitikėjimu, drąsa ir gebėjimu pasakyti tiesą.

„Manau, kad šiandien vykstančiuose pokalbiuose bus atkreiptas dėmesys, kad Lietuva neapsimes akla, kad tam tikros problemos žmogaus teisių srityje egzistuoja.

Valstybė, kuri kelia aukštus reikalavimus kaimynams, – turiu galvoje Baltarusiją, šiurkštiems žmogaus teisių pažeidimams, vykstantiems ten, – turėtų tokius taikyti ir sau“, – sakė G.Landsbergis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis

Anot jo, šios temos iškėlimas neturėtų pakenkti Lietuvos ir Lenkijos santykiams.

„Labai tikiuosi, kad draugystė yra grįsta abipusiu pasitikėjimu, drąsa ir gebėjimu pasakyti tiesą“, – tvirtino TS-LKD vadovas.

Pagal Konstituciją prezidentas sprendžia pagrindinius šalies užsienio politikos klausimus. Tad ir G.Nausėdai gali nepatikti tokie V.Čmilytės-Nielsen bei G.Landsbergio komentarai – santykiai su Lenkija tikrai laikytini vienu pagrindinių užsienio politikos klausimų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Andrzejus Duda
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Andrzejus Duda

Tiesa, G.Nausėda, kaip minėta, teigė kalbėjęsis apie žmogaus teises su svečiu iš Lenkijos, bet pridūrė, kad skirtingose šalyse jos skirtingai reglamentuojamos.

A.Duda gi pabrėžė, kad Lenkijoje žmogaus teisės sprendžiamos, ir pridūrė, jog sprendimą priėmė Konstitucinis Tribunolas, o ne valdžia. Nepasakyta, žinoma, liko tai, kad lenkų valdantieji įvykdė teismų reformą, kuri, ekspertų teigimu, pažeidė jų nepriklausomumą.

„Tai nebuvo įstatyminės valdžios teisės priėmimo pasekmė, tai nebuvo mano sprendimo pasekmė, tai buvo Konstitucinio Teismo, trečiojo valdžios šulo sprendimas“, – tikino jis.

Prezidentas sako po tribunolo išaiškinimo atsižvelgęs į tai, jog gali kilti protestai dėl griežtos Konstitucinio Tribunolo pozicijos ir įsiklausęs į kritikų argumentus.

„Klausydamas tų balsų, paruošiau įstatymo pataisą, kur numatyta išimtis dėl abortų draudimo, kai bus situacija, kad dar negimęs vaikas yra paveiktas letalinių sužalojimų, kurie sukels jo mirtį, sukurs situaciją, kai jo gyvenimas už motinos kūno ribų nebus įmanomas“, – sakė jis.

G.Nausėda prieš A.Dudos vizitą bendravo su naująja Seimo pirmininke ir aptarė būsimų pokalbių su Lenkijos prezidentu gaires.

Moterų teisių gynėjai A.Dudos vizitą jau sutiko protestais dėl abortų draudimo Lenkijoje. Antradienį surengta nedidelė eisena nuo Adomo Mickevičiaus paminklo iki Lenkijos ambasados.

Žygio metu aktyvistai nunešė ant pakabų sukabintus Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją bei kitus tarptautinės teisės dokumentus, įtvirtinančius universalias žmogaus ir moterų teises bei demokratines vertybes, dėl kurių pažeidimų yra kritikuojama Lenkija.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Talentingi vaikai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min