Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Virš Latvijos Saeimos rinkimų – Rusijos šešėlis

Rinkimai Latvijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Rinkimai Latvijoje
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Rusijos agresija Ukrainoje meta šešėlį virš šeštadienį vyksiančių Latvijos parlamento rinkimų. Daugiausiai balsų juose vėl gali gauti rusų partija, remianti glaudesnius ryšius su Maskva ir neišsižadanti bendradarbiavimo su valdančiąja Rusijos partija. Tačiau vyriausybę jau trečią kartą iš eilės turėtų sudaryti centro dešinės koalicija, nes kitos partijos atmeta galimybę bendradarbiauti su „Santarvės centru“.

Kai Latvijos Saeima balsavo už Rusijos agresijos pasmerkimą, didžiausia partija balsavo prieš. Šeštadienį „Santarvės centras“ gali kaip ir prieš ketverius metus gauti daugiausiai balsų iš penkių partijų, kurios tikisi įveikti rinkimų slenkstį. Tačiau partija, kurią nuolat remia bent penktadalis Latvijos rinkėjų, niekada nebuvo vyriausybėje, ir šįkart į ją tikriausiai vėl nepateks.

„Latvijos partijos turėtų rimtai pasiaiškinti, jei sudarytų koaliciją su „Santarvės centru“, nesmerkiančiu Rusijos agresijos Ukrainoje“, – tvirtina Rytų Europos politikos studijų centro tyrėjas Arnis Kudoras.

Latvijos partijos turėtų rimtai pasiaiškinti, jei sudarytų koaliciją su „Santarvės centru“, nesmerkiančiu Rusijos agresijos Ukrainoje“, – tvirtina A.Kudoras

Premjerė Laimdota Straujuma ir po rinkimų tikriausiai liks vadovauti koalicijai, kurią jos centro dešiniųjų partija „Vienybė“ sudaro su Žaliųjų ir valstiečių sąjunga bei konservatoriais iš Nacionalinio aljanso. Jei balsų pritrūks, gali laukti sunkios derybos su populistais – vos prieš keturis mėnesius įsteigta ir sparčiai išpopuliarėjusia partija „Iš širdies – Latvijai“, kurią kritikai kaltina dėl neaiškių rėmėjų.

Centro dešinieji prieš ketverius metus jau perrinkti, nes sugebėjo skaudžiausią ūkio nuosmukį Europoje paversti sparčiausiu ekonomikos augimu. O šiemet – atnešti eurą.

„Žmonėms labiausiai rūpi ne etniniai dalykai. Tai tradicinės temos, svarbios visose Vakarų demokratijose – ekonomika, darbo vietos, socialiniai dalykai, sveikatos apsauga ir panašiai“, – teigia sociologas Arnis Kaktinas.

Bet šalyje, kur trečdalis kalba rusiškai ir kur vienos rusų partijos skrajutėse Latvijos rytai lyginami su Krymu, valdančioji koalicija pabrėžia ne ekonomiką, o „žaliųjų žmogeliukų“ grėsmę. Aukštas Rusijos diplomatas tik sustiprino būgštavimus, kai Rygoje pagrasino „toli siekiančiais nelemtais padariniais“, jei Latvija nekeis politikos.

„Prieš šiuos rinkimus labai aiškiai matyti geopolitinis padalijimas – ar Latvija po rinkimų bus Europos šalis“, – sako valdančiosios partijos „Vienybė“ pirmininkė Solvita Aboltina.

Kol Latvijos lyderiai NATO viršūnių susitikime Velse siekė geresnės aljanso apsaugos, „Santarvės centro“ pirmininkas bei Rygos meras Maskvoje susitiko su Rusijos premjeru ir stačiatikių patriarchu. Partija jaučiasi tokia stipri, kad net dabar nenutraukia ryšių su Rusijos valdžios partija.

Kol Latvijos lyderiai NATO viršūnių susitikime Velse siekė geresnės aljanso apsaugos, „Santarvės centro“ pirmininkas bei Rygos meras Maskvoje susitiko su Rusijos premjeru ir stačiatikių patriarchu

„Mes priklausome Europos Sąjungai ir NATO, ir tai negali būti kaip nors keičiama ar peržiūrima. Bet kai kalbame apie politiką dėl Rusijos, tikrai būčiau labiau pragmatiškas. Tai reiškia, kad turime naudotis Rusijos rinka, priimti Rusijos turistus, uždirbti iš to, kad esame Rusijos kaimynė“, – tvirtina Rygos meras, „Santarvės centro“ pirmininkas Nilas Ušakovas.

Dalis Latvijos rusų tikina esantys net labiau lojalūs savo šaliai negu ketvirtis milijono latvių, išvykusių dirbti į Vakarus. Tačiau ekspertai sako, kad rusų bendruomenė gyvena kitoje informacinėje erdvėje. Be to, rusiški rajonai neretai skurdesni, antai Latvijos rytuose aukštas nedarbas.

„Tikėjausi, kad dauguma Latvijos rusakalbių persvarstys požiūrį į Putiną ir Rusiją po šio konflikto, bet, kaip matome, tai padarė tik maža dalis. Kodėl? Todėl, kad jie gyvena Rusijos televizijos kanalų sferoje. Jie viską pateikia vienpusiškai, skleidžia dezinformaciją ir propagandą“, – tikina Rytų Europos politikos studijų centro tyrėjas A. Kudoras.

Trylika procentų gyventojų tebėra nepiliečiai ir balsuoti negalės, bet ekspertai sako, kad Latvija turi deramai pasirūpinti jų integracija: net jei šių rinkimų rezultatų jie nepakeis, Rusijos pastangomis vien jų buvimas gali pakeisti Latvijos saugumo padėtį.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min