Krantinėje susirinkę įgulos narių draugai ir šeimos nariai nekantriai laukė grįžtančio laivo. Rankose jie laikė transparantus, nešėsi JAV vėliavas ir buvo apsirengę raudonos, baltos bei mėlynos spalvų drabužiais.
Daugelis jų susirinko dar prieš aušrą. O milžiniškam laivui įplaukus į San Diego įlanką, minioje nugriaudėjo džiaugsmo šūksniai. Laivo denyje, išsirikiavę prie bortų, stovėjo baltomis vasarinėmis uniformomis vilkintys jūreiviai. Per minią vėl nuvilnijo šūksnių banga, laivui pagaliau prisišvartavus uoste.
Pamatę savo artimuosius, grįžtančius namo po tokios ilgos ir sekinančios misijos, šeimos nariai negalėjo nuslėpti palengvėjimo.
„Buvo labai neramu, kai jis dienų dienas ir savaites neduodavo jokių žinių“, – prakalbo Lashonda Jones apie savo 20 metų amžiaus sūnų Jayseaną Jonesą, kuris yra laivo bocmano padėjėjas, atsakingas už laivo priežiūrą.
Moteris prisipažino siuntusi jam ištraukas iš Biblijos ir motyvuojančias žinutes, kad padėtų jam nepalūžti.
Pagal ilgametes karinio jūrų laivyno tradicijas, jūreiviai, kurių sutuoktinės pagimdė dislokacijos metu, turėjo vieni pirmųjų išlipti į krantą ir pirmą kartą susitikti su savo sūnumis bei dukromis.
Tarp jų buvo ir 21-erių Eduardo Moralesas, kurio 5 mėnesių sūnus Emmanuelle ketvirtadienio rytą kartu su jūreivio žmona Legna Morales stovėjo prieplaukoje.
„Ištverti gimdymą vienai buvo išties sunku, – sakė ji. – Bet ir vyras verkė. Jis tiek laiko buvo taip toli. Nebuvo kartu su mumis. Ir dar visai nepažįsta kūdikio...“
Lėktuvnešis „USS Abraham Lincoln“ su 5000 įgulos narių iš San Diego išplaukė dar prieš karą, 2025 m. lapkričio 21 d. Iš pradžių jūroje jis praleido beveik mėnesį, tuomet trumpam sustojo karinėje bazėje Guame, kad papildytų atsargas.
Lėktuvnešis „USS Abraham Lincoln“ beveik pagerino ilgiausios karinės misijos nuo Vietnamo karo metų rekordą, kuris priklauso „USS Gerald R. Ford“, jūroje praleidusiam 327 dienas. Tačiau, skirtingai nei „USS Abraham Lincoln“ įgula, „USS Gerald R. Ford“ jūreiviai, dar prieš pasiekdami Arabijos jūrą, turėjo galimybę išsilaipinti uostuose Viduržemio jūros regione ir Karibuose.
„USS Abraham Lincoln“ ir kiti laivai su logistinėmis problemomis susidūrė po to, kai Iranas, reaguodamas į vasario 28 d. Jungtinių Valstijų ir Izraelio pradėtą karą, sunaikino pagrindinį amerikiečių karinio jūrų laivyno centrą Artimuosiuose Rytuose, veikusį Manamoje, Bahreine.
Irano balistinės raketos kėlė tiesioginę grėsmę visiems uostams Arabijos pusiasalyje. Tiekimo grandines perkėlus į Jungtinei Karalystei priklausančią Diego Garsijos salą, esančią maždaug už 3540 km, regione dislokuoti JAV karo laivai susidūrė su maisto, degalų ir kitų išteklių trūkumu.
Pirmieji apie problemas prabilo „USS Abraham Lincoln“ įgulos artimieji, siuntę žurnalistams nuotraukas, kuriose, sparčiai senkant atsargoms, užfiksuotas laive patiekiamo maisto skurdumas.
Daugelis šeimų stengėsi kompensuoti šį trūkumą, siųsdamos pagalbos paketus, tačiau siuntos pasiklysdavo, būdavo apgadintos arba pristatytos po kelių mėnesių.
Šie pranešimai sukėlė JAV karinio jūrų laivyno vadovybės, kuri stengėsi sumenkinti ir nuslėpti tikrąjį problemų mastą, nepasitenkinimą.
Hungas Cao, laikinasis karinio jūrų laivyno sekretorius, rugpjūtį socialiniuose tinkluose paskelbtame įraše apkaltino žurnalistus, kad šie lėktuvnešio „USS Abraham Lincoln“ jūreivius esą vaizduoja kaip „aukas“.
Praėjus šešioms dienoms po jo pareiškimo, lėktuvnešis paliko Arabijos jūrą ir pradėjo kelionę namo. O jo vietą užėmė kitas, Japonijoje bazavęsis lėktuvnešis „USS George Washington“.
Po mėnesio, atsakinėdamas į demokratų įstatymų leidėjų klausimus, H.Cao pripažino, kad aštuoni „USS Abraham Lincoln“ smogiamosios grupės nariai bandė nusižudyti. Vienas iššoko per bortą, o kitas bandė padaryti tą patį, tačiau buvo sustabdytas bendražygių.
Kai vasaros pabaigoje Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo buvo paklausta apie pranešimus dėl lėktuvnešyje kilusių problemų, jis atmetė įgulos narių artimųjų išsakytą susirūpinimą.
Spaudžiamas atsakyti, ar nerimauja dėl savo jūrininkų psichinės sveikatos būklės ir ar nemano, kad dislokavimas užtruko per ilgai, Amerikos lyderis kartojo: „Ne. Ne. Ne.“
Jis pridūrė, kad dislokavimas, kuris tuomet buvo peržengęs aštuonių mėnesių ribą, net nebuvo „pakankamai ilgas“.
Ketvirtadienį prieplaukoje susirinkusios įgulų šeimos patvirtino, kad lėktuvnešyje iš tikrųjų buvo sunkumų, įskaitant maisto normavimą.
„Tai buvo apgailėtina, – apie porcijų dydį rėžė Victoria Tozzi, kurios sūnus po vidurinės mokyklos įstojo į kariuomenę, kad susitaupytų pinigų studijoms universitete. – Maistas atrodė šlykščiai, o sūnus tiesiog sakydavo: „Taip, čia tikrai prastai“.
Moteriai sužinojus, kad Iranas surengė atakas prieš „USS Abraham Lincoln“, kuris perėmė raketas ir dronus, iškart paklausė sūnaus, kaip jam sekasi.
„Jis pasakė: „Visi yra lyg ant adatų“, – pasakojo V.Tozzi.
Laikraščio „The New York Times“ žurnalistai pasikalbėjo su keliais lėktuvnešio jūreiviais, kai jie pagaliau išlipo prieplaukoje. Nė vienas iš jų neturėjo leidimo viešai kalbėti apie jau pasibaigusią misiją.
Dalis jų iššūkius apibūdino kaip įprastą tarnybos dalį, o kiti pripažino, kad jiems prireiks psichologinės pagalbos, jog susidorotų su tuo, ką teko išgyventi.
Kai kurie pasakojo, kad, apėmus izoliacijos jausmui, jie atsigręždavo į religiją ir kreipdavosi palaikymo į savo artimuosius. Vienas įgulos narys užsiminė, kad pagalbos sulaukdavo ir tame pačiame lėktuvnešyje.
Ketvirtadienį, grįžęs į San Diegą, „USS Abraham Lincoln“ vadas kapitonas Danielis J.Keeleris žurnalistams pripažino, kad su tam tikrais iššūkiais įgula susidūrė netrukus po to, kai prasidėjo karinės operacijos.
„Tačiau maisto buvo pakankamai. Buvo visų reikalingų išteklių kovai vesti, – pabrėžė jis. – Nepraleidome nė vienos misijos. Taip pat įgula niekada neliko be pietų ar vakarienės. Valgį patiekdavome keturis kartus: nuo 14 tūkst. iki 16 tūkst. porcijų per dieną.“
Pentagono vadovas Pete'as Hegsethas trečiadienį iš San Diego atskrido į „USS Abraham Lincoln“, kad paskutinį kelionės etapą užbaigtų kartu su lėktuvnešio įgula. Kreipdamasis į jūreivius, jis pripažino, kad dislokavimas tikrai truko ilgai. Tačiau pranešimus apie logistikos problemas šalies gynybos sekretorius sukritikavo kaip gerokai perdėtus.
P.Hegsethas įgulai įteikė prezidento padėkos raštą – aukščiausią apdovanojimą, kuris gali būti suteiktas karinio jūrų laivyno ar jūrų pėstininkų korpuso daliniui už narsą tarnyboje.
„Žiniasklaidoje atsirado keletas asmenų, kurie bandė paversti lėktuvnešį „USS Abraham Lincoln“ tam tikru disfunkcijos, žemos moralės ar žlugusios misijos simboliu, – miniai jūreivių pareiškė Pentagono vadovas. – Tačiau žvelgdamas į jus čia, kalbėdamasis su jūsų vadovybe bei turėdamas progą pasikalbėti su daugeliu iš jūsų, žinau, kad yra visiškai priešingai.“
Karas su Iranu sukėlė milžinišką spaudimą JAV karinio jūrų laivyno 11-os atominių lėktuvnešių flotilei.
Dėl branduolinių reaktorių kuro papildymo darbų šiuo metu negali būti eksploatuojami du lėktuvnešiai – „USS John C. Stennis“ ir „USS Harry S. Truman“. Dar penki laivai jau spėjo atlikti savo vaidmenį karo veiksmuose. Liepos mėnesį lėktuvnešis „USS Gerald R. Ford“ buvo nukreiptas į laivų statyklą ilgai atidėliotai techninei priežiūrai, o 50 metų plaukiojantį „Nimitz“ kitąmet planuojama visiškai išimti iš eksploatacijos.
Tai reiškia, kad jei jau aštuntą mėnesį besitęsiantis karas nesibaigs, potencialiai misijoms gali būti pasitelkti tik trys lėktuvnešiai – „USS Dwight D. Eisenhower“, „USS Carl Vinson“ ir „USS Ronald Reagan“.
Operacijų tempas pratęstos misijos metu lėktuvnešiui „USS Abraham Lincoln“ ir jo įgulai buvo nenumaldomas, kadangi laivas atliko vieną svarbiausių vaidmenų oro kampanijoje virš Irano.
Rugpjūčio mėnesį vienas karinio jūrų laivyno pareigūnas pranešė, kad konflikto metu laivas įvykdė daugiau nei 10 tūkst. kovinių skrydžių ir numetė per 680 tonų amunicijos.
Lėktuvnešyje „USS Abraham Lincoln“ dislokuoti orlaiviai taip pat atliko pagrindinį vaidmenį įgyvendinant D. Trumpo paskelbtą Irano uostų blokadą.
Gegužės pradžioje iš „USS Abraham Lincoln“ pakilęs naikintuvas F/A-18 „Super Hornet“ iššovė iš savo 20 mm patrankos į su Irano vėliava plaukiojančio tanklaivio „M/T Hasna“ vairo mechanizmus, taip jį paralyžiuodamas, kai šis bandė prasiveržti pro blokados liniją.
Po mėnesio kitas naikintuvas „Super Hornet“ iš lėktuvnešio Omano įlankoje paleido tikslų šūvį į su Palau vėliava Irano link plaukiantį tanklaivį „M/T Marivex“, pažeisdamas mašinų skyrių. 24 laivo įgulos narius išgelbėjo Omano karinis sraigtasparnis.
Trečiadienį pasakytoje kalboje P.Hegsethas tikino, kad užsitęsusi dislokacija buvo verta pastangų, ir pagyrė įgulą už pademonstruotą atsparumą.
„JAV kariuomenė, JAV karinis jūrų laivynas ir visi šie jūreiviai išsiskiria tuo, kad sugeba prisitaikyti, yra atsparūs ir įveikia bet kokius sunkumus, – kalbėjo Pentagono vadovas. – Nepaisant visko, jūs įvykdote misiją iki galo. Taip, tai sunku. Būtent todėl jūs čia ir esate. Tam, kad darytumėte sudėtingus bei sunkius dalykus. Tačiau širdyje jūs tikite šia misija.“
„Stovint prieš jus visus, mano širdį užlieja tik begalinis pasididžiavimo jausmas“, – pridūrė jis.
Tokia pat nuotaika ketvirtadienį prieplaukoje tvyrojo ir draugų bei šeimos narių minioje, kurioje buvo senjoras Jasonas Tisdale’as, buvęs vyriausiasis artilerijos seržantas.
„Mano sūnus, – sakė J.Tisdale’as, padarydamas pauzę, kad sutvardytų ašaras, – verčia mane be galo juo didžiuotis. Nuostabu, kad jis vėl čia. Džiaugiuosi, kad jis ir visa likusi įgula saugiai grįžo namo. Ten, svetur, buvo sunku. Tai buvo sudėtinga ir labai ilga misija, tačiau dabar viskas jau praeityje.“
„Esu labai laimingas, mes tiesiog norime pasitikti jį išskėstomis rankomis ir pasakyti, kaip stipriai jį mylime“, – pridūrė vyras.
Iš viso „USS Abraham Lincoln“ įgula praleido jūroje beveik 9 su puse mėnesio be pertraukos, kol rugsėjo 2 d. laivas pasiekė Patają, miestą Tailande, kur jūreiviai penkias dienas ilsėjosi.
Rugsėjo 18 d. lėktuvnešis pasiekė JAV teritoriją, trumpam stabtelėjęs Guame. Įgulai buvo leista išlipti iš laivo su sąlyga, kad jie liks ten įrengtoje karinėje bazėje.
Grįžę į žemyną jie turės šiek tiek daugiau laisvo laiko. Įprastai karo laivui sugrįžus iš ilgos misijos apie pusė įgulos narių turi dviejų savaičių atostogas. Kita pusė dirba nuo pirmadienio iki penktadienio, bet po to gali sugrįžti namo. Pasibaigus dviem savaitėms, grupės apsikeičia vietomis, ir atostogauja kita pusė jūreivių.
Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.
© 2026 The New York Times Company












