Sekite 15min Google
Šis balsavimas taps tarsi pirmuoju nacionaliniu referendumu dėl antrosios D.Trumpo kadencijos darbotvarkės, kurią žymi plataus masto muitai, nepopuliarus karas prieš Iraną ir agresyvios kovos su imigracija priemonės.
Respublikonai jau ruošiasi griežtam verdiktui ir galimiems skaudiems pralaimėjimams. Tarp jų plačiai paplitusi nuomonė, kad bus prarasta Atstovų Rūmų kontrolė, o pastaruoju metu vis labiau baiminamasi ir dėl kontrolės Senate praradimo.
Demokratai savo rinkimų kampanijų metu siekė pasinaudoti visuomenės įniršiu dėl aukštų kainų, kurias sukėlė įvesti muitai bei karas, ir pagrindiniu akcentu pasirinko pažadą sumažinti pragyvenimo išlaidas.
D.Trumpo vadovaujamiems respublikonams sunkiai sekėsi rasti įtikinamų kontrargumentų. Savo ruožtu prezidentas atmetė nuogąstavimus dėl ekonominės būklės, o jo siunčiama žinutė rinkėjams dažnai būdavo padrika ir nenuosekli.
Be abejo, Amerikos politikoje staigmenų netrūksta. Nors respublikonai abiejuose D.Trumpo eros vidurio kadencijos rinkimuose pasirodė prastokai, prezidentas įrodė, kad sugeba sutelkti ir pritraukti prie balsadėžių pačius ištikimiausius savo rėmėjus.
D.Trumpas taip pat sustiprino niekuo neparemtus išpuolius prieš JAV rinkimų sistemą, taip sukeldamas baimę dėl galimo federalinės valdžios bandymo kištis į rinkimų rezultatus.
Demokratams reikia vos trijų papildomų vietų, kad užsitikrintų daugumą Atstovų Rūmuose. Užduotis Senate – kur kas sudėtingesnė: jie privalo išlaikyti visas turimas vietas ir perimti bent keturias iš respublikonų. Dėl to jiems teks varžytis tokiose valstijose kaip Teksasas, kuriame demokratų senatorius nebuvo išrinktas nuo 1988 metų, bei Kanzasas, kur to padaryti nepavyksta nuo pat 1932-ųjų.
O jei demokratai vis tik perims bent du gubernatorių postus iš respublikonų, jie užsitikrins daugumą pirmą kartą nuo 2010 metų, kai nepasitenkinimas prezidento Baracko Obamos politika baigėsi respublikonų triumfu, suformavusiu tolesnę Amerikos politikos kryptį.
Pirmosios rinkimų apylinkės užvers duris 18 val. Rytų pakrantės (ET) laiku (apie 1 val. Lietuvos laiku). Šių rinkimų rezultatai nulems šalies ateitį mažiausiai dviem metams į priekį, o galbūt net ir kur kas ilgesniam laikotarpiui.
Štai šešios temos, į kurias verta atkreipti dėmesį, kai baigsis balsavimas.
Kiek giliai demokratai gali prasiskverbti į respublikonų teritoriją?
Įvertinkite tai, kur paskutinėmis kampanijos dienomis vyko labiausiai įtemptos kovos.
Tradiciškai „raudonose“ Kanzaso ir Ohajo valstijose fiksuojamos visiškai nenuspėjamos lenktynės dėl vietos Senate. Demokratai taip pat rimtai varžosi Atstovų Rūmų apygardose, pavyzdžiui, Niujorko valstijos šiaurėje, kur laisvą vietą palieka Atstovų Rūmų narė Elise Stefanik – čia prieš dvejus metus D.Trumpas laimėjo net 21 procentinio punkto persvara.
Gubernatorių rinkimų baigtis išlieka neaiški tokiose konservatyviose valstijose kaip Florida, Nebraska ir Oklahoma. Pastarojoje pirmadienio vakarą Demokratų gubernatorių asociacijos pirmininkas, Kentukio gubernatorius Andy Beshearas, aktyviai agitavo už partijos kandidatą. Ši parama iliustratyvi – paskutinis demokratų kandidatas į prezidentus, sugebėjęs laimėti bent vienoje Oklahomos apygardoje, buvo Al Gore'as dar 2000 metais.
Savaitgalį respublikonai skubiai nukreipė finansus Senato rinkimų kampanijai Luizianoje, nors iki tol ši kova nebuvo laikoma konkurencinga.
Baigiantis rinkimų kampanijai, abi partijos taip pat skyrė papildomą finansavimą kovai dėl Senato posto Misisipėje ir Pietų Karolinoje – valstijose, kurios ištisai demokratų kartai buvo visiškai neprieinamos.
Kadangi visuotinai tikimasi demokratų pergalės bent keliose tradiciškai „raudonose“ Atstovų Rūmų apygardose, o jų kandidatai kėsinasi perimti Senato vietas iki šaknų konservatyviose valstijose, pagrindiniu klausimu tampa tai, kaip toli į respublikonų teritoriją pavyks prasiskverbti demokratams.
Kaip stipriai rinkėjai pyksta dėl D.Trumpo politikos?
Rinkėjams labiausiai rūpi vienas dalykas – ar jie išgali patenkinti savo kasdienius poreikius. Apklausos rodo, kad visuomenę siutina išaugusios kainos, kurias lėmė įvesti muitai ir D.Trumpo įsakymu pradėtas karas.
Likus dienai iki rinkimų, prezidentas leido laiką kalbėdamas apie jo nurodymu atliktus Vašingtono Veidrodinio baseino pakeitimus. Tuo tarpu per pastarąsias kelias savaites vieni iš įsimintiniausių jo pareiškimų per rinkimų mitingus buvo susiję su respublikonų kandidato į Senatą figūra.
D.Trumpo palaikymo reitingai smuko iki rekordinių žemumų. Respublikonų kandidatams, permodeliavusiems savo politinę tapatybę pagal jo įvaizdį, dabar sunkiai sekasi įtikinti rinkėjus tuo, kad yra nepriklausomi.
Daugeliu atvejų respublikonai net nemėgino įrodinėti, kad šalies ekonomika yra patenkinamos būklės. Vietoje to, jie bandė pakeisti temą.
Kovoje dėl Mičigano valstijos Senato posto dalyvaujantis buvęs Atstovų Rūmų narys Mike'as Rogersas į savo kampanijos centrą bandė iškelti oponento demokrato Abdulos El-Sayedo musulmonišką tikėjimą ir šeimos kilmę.
Teksase rinkėjus užplūdo respublikonų reklamos apie tai, kad demokratų kandidatas į Senatą Jamesas Talarico praeityje kalbėjo apie translyčių asmenų teises. O Meino senatorė Susan Collins mėgino patraukti rinkėjus idėja, kad jos įgytas keturių kadencijų stažas yra naudingiausias pasirinkimas jos valstijai.
Jei demokratai „paims“ Atstovų Rūmus, kokia bus jų dauguma?
Kaip pakryps kova dėl Atstovų Rūmų kontrolės, gali paaiškėti dar balsavimo dieną.
Indianoje ir rytinėje Kentukio dalyje rinkimų apylinkės užsidaro 18 val. Įtempta kova vyksta Kentukio 6-ojoje kongresinėje rinkimų apygardoje, kurioje 2024 m. D.Trumpas laimėjo 15 procentinių punktų persvara, ir Indianos 5-ojoje apygardoje, kur jis iškovojo pergalę vos 17 procentinių punktų skirtumu.
Abi lenktynės yra itin konkurencingos ir suteiks pirmąsias esmines užuominas apie tai, kaip atrodys bendras šalies rinkimų žemėlapis. Tokios apygardos jungia kaimo ir priemiesčių rinkėjus bei paprastai užtikrina saugią pergalę respublikonams.
Visose Jungtinėse Valstijose yra dešimtys panašių Atstovų Rūmų apygardų.
Nevados 2-oji apygarda apima Rino miestą ir provincialiąją šiaurinę valstijos pusę. D.Trumpas čia laimėjo 14 procentinių punktų persvara.
Tai nėra vieta, kurioje įprastai įsipliekstų kova su demokratais. Tačiau šiais metais demokratų partija turi stiprų kandidatą, pareigas ėjęs respublikonas traukiasi iš politikos, o vietoje jo partijos iškeltas įpėdinis laikomas silpnu. Negana to, prie rinkimų prisijungęs trečiosios šalies kandidatas, remiamas pačių demokratų, gali sumaišyti kortas ir atimti dalį konservatyviųjų pažiūrų rinkėjų balsų.
Būtent tokios apygardos lems, kokį pranašumą Atstovų Rūmuose užsitikrins demokratai, kai nauji nariai perims pareigas sausio mėnesį.
Kokie yra kovos dėl apygardų ribų perbraižymo padariniai?
Pradedant Teksasu, 2025 metų vasarą, respublikonų valdomos valstijos pradėjo iš naujo brėžti savo kongresinių apygardų ribas, siekdamos savo partijai užsitikrinti daugiau vietų Atstovų Rūmuose.
Naujieji žemėlapiai buvo sukurti remiantis prielaida, kad 2026 metais rinkėjų sudėtis bus panaši į tą, kuri atvedė D.Trumpą į pergalę per 2024-ųjų prezidento rinkimus.
Panašu, kad ši prielaida nepasitvirtino.
Lotynų Amerikos kilmės rinkėjai nusigręžė nuo D.Trumpo, o tai iš esmės pakeitė politinę situaciją Pietų Teksase ir Pietų Floridoje – regionuose, kur respublikonai tikėjosi užsitikrinti ilgalaikį pranašumą.
Rinkėjus iš provincijų įsiutino aukštos dyzelino kainos. Tuo tarpu išankstinio balsavimo duomenys rodo, kad juodaodžių elektoratas šiemet itin aktyviai atidavė savo balsus.
To pasekmė – Atstovų Rūmų apygardose, kurios buvo suformuotos siekiant užtikrinti, kad jos atitektų į respublikonų rankas, šiuo metu verda visiškai nenuspėjamos kovos.
Teksase, Floridoje, Tenesyje ir Šiaurės Karolinoje fiksuojamos vis labiau įtemptos lenktynės apygardose, kuriose D.Trumpas 2024 metais būtų laimėjęs dviženkle persvara, jei jos tuo metu būtų egzistavusios.
Tuo tarpu Kalifornijoje rinkėjai pritarė planui, skirtam Atstovų Rūmuose užtikrinti penkias vietas demokratams, ir panašu, kad rinkiminių apygardų ribų perbraižymas nesukėlė pavojaus nė vienai iš šios partijos vietų.
Gali būti, kad visų šių lenktynių baigtis turės kur kas didesnių padarinių nei vien tik tiesioginės Atstovų Rūmų kontrolės perdavimas. Keletas valstijų jau dabar svarsto galimybę iš naujo perbraižyti savo Kongresinių apygardų žemėlapius prieš 2028 metų rinkimus. Jei naujieji šių metų žemėlapiai vis tik atsigręš prieš jų autorius, tai gali nuslopinti būsimų kartografų agresyvumą.
O kaip dėl tų visų respublikonų pinigų?
Milijardierius Elonas Muskas skyrė mažiausiai 474 milijonus dolerių (423,3 mln. eurų) respublikonams paremti. Kiti keturi didžiausi rėmėjai taip pat yra respublikonai, o D.Trumpo rinkimų kampanijos biudžetui mažai kas gali prilygti.
Jei rezultatai visgi paneigs prognozes respublikonams, iš dalies tai įvyks bent jau dėl finansinio pranašumo, kuris buvo suformuotas likus marioms laiko iki tol, kol paskutinėmis kampanijos savaitėmis kova tapo ypač įtempta.
Tuo pačiu demokratai, įsitraukę į lenktynes dėl postų Atstovų Rūmuose ir Senate, apgailestavo neturintys pakankamai lėšų, kad galėtų konkuruoti tokiame skaičiuje apygardų ir valstijų, kiek norėtų.
Pavyzdžiui, Teksaso gubernatoriaus rinkimai tapo nusivylimo šaltiniu Lotynų Amerikos kilmės demokratams. Jie savaičių savaitėmis piktinosi, kad partija skyrė per mažai lėšų valstijos Atstovų Rūmų narei Ginai Hinojosa, kuri, apklausų duomenimis, žengia koja kojon arba nežymiai atsilieka nuo tris kadencijas pareigas einančio respublikonų gubernatoriaus Grego Abbotto.
Neoficialiuose pokalbiuose Atstovų Rūmų demokratų strategai net įvardijo apygardas, kuriose, jų manymu, partija turėjo realių šansų laimėti, jei tik būtų disponavusi didesniais finansais.
Ar demokratams nepakenks jų dramos kovoje į Senatą?
Tradiciškai „raudonose“ valstijose – Ajovoje, Kanzase, Misisipėje, Ohajuje, Teksase ir Pietų Karolinoje – kovos dėl vietų Senate yra konkurencingos iš dalies dėl to, kad demokratai iškėlė apskritai stiprius kandidatus, kuriems rinkimų kampanijos metu pavyko išvengti didesnių problemų.
Tačiau to paties negalima pasakyti apie jų kolegas „mėlynosiose“ valstijose.
Meine demokratai liepos mėnesį buvo priversti pakeisti savo kandidatą, kai pirminius rinkimus laimėjęs Grahamas Platneris pasitraukė iš kovos dėl jam pareikštų kaltinimų išžaginimu, kuriuos jis pats neigė.
Šį savaitgalį Mičiganą sukrėtė dar viena drama: Atstovų Rūmų narė Haley Stevens, pralaimėjusi pirminius rinkimus į Senato postą A.El-Sayedui, perbėgo į kitą barikadų pusę ir išreiškė palaikymą respublikonų kandidatui M.Rogersui.
-
JAV Aukščiausiasis Teismas atmetė Trumpo administracijos prašymą dėl Kalifornijos
-
„Jei nelaimėtume, aš vetuosiu viską“: Trumpas paskutinį kartą kreipėsi į rėmėjus
-
Kojala išskyrė 6 spalvingiausius JAV rinkimų aspektus: kam atiteks Teksasas ir nevykusi reklama
-
JAV prasidėjo kadencijos vidurio rinkimai: viskas, ką reikia žinoti
-
Išskyrė 3 scenarijus, kaip baigsis rinkimai: vienas jų – mirtinas Trumpui
-
„Norėjau, kad būtų grįžta prie padorumo“: už ką balsuoja ir ką kalba Amerikos rinkėjai
Tuo tarpu šviesiai „mėlynoje“ Minesotoje vicegubernatorė Peggy Flanagan pirmauja apklausose dėl vietos Senate, nepaisant to, kad ant jos krenta milžiniško valstiją sukrėtusio sukčiavimo skandalo šešėlis, o jos pačios kampanija vertinama kaip viena silpniausių partijoje.
Reikėtų nepamiršti ir Aliaskos. Praeitą savaitę pasirodęs „The New York Times“ straipsnis sukėlė respublikonų pasipiktinimo bangą po to, kai buvo atskleistos demokratų gudrybės, kuriomis siekta padėti partijos kandidatei į Senatą Mary Peltolai, į rinkimų kovą įtraukiant antrąjį Daną Sullivaną.
Nors apklausos rodo, kad demokratų iškelti kandidatai pirmauja arba turi pranašumą visose šiose keturiose rinkimų kovose, tačiau kai kurios iš šių kovų – ypač Mičigane ir Meine, kur respublikonė S.Collins yra rimta varžovė – pareikalavo daugiau išteklių ir dėmesio, nei partijos lyderiai būtų norėję.
Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.
© 2026 The New York Times Company
