„Viskas tik prasideda“: kodėl Rusijos partija „Jabloko“ buvo išspirta iš rinkimų

Teismas savo sprendimu patenkino vienos prokremliškos nacionalistinės partijos pareikštą ieškinį ir iš rinkėjų, nepalaikančių jau puspenktų metų besitęsiančio karo Ukrainoje, atėmė paskutinę galimybę balsavimo biuletenyje pamatyti bent vieną karui prieštaraujantį kandidatą.

Jei Aukščiausiojo Teismo sprendimas bus paliktas galioti po apeliacinio skundo nagrinėjimo, šie rinkimai taps pirmaisiais nuo 1993 metų, kuriuose „Jabloko“ nedalyvaus.

Kaip rašo naujienų portalas „Laisvės radijas“, opozicijos politikai ir politologai teismo sprendimą sieja su įvairių grupių kovomis valdančiojo elito viduje ir jų baime, kad legali rinkimų kampanija leis karo priešininkams įvertinti tarpusavio paramos mastą.

Rusijos Valstybės Dūma / Shamil Zhumatov / REUTERS

Apklausų duomenys iš tiesų rodė, kad potencialus partijos elektoratas yra didesnis nei jos įprastas reitingas. Remiantis Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centro (VCIOM) duomenimis, birželio 26 d. 18 proc. apklaustųjų neprieštaravo galimybei balsuoti už „Jabloko“ (kalbama būtent apie tokio pasirinkimo galimybę, o ne apie ketinimą balsuoti už partiją).

„Mūsų nesutarimų esmė ta, kad mes esame už taiką, o jie – už kraujo praliejimą. Tačiau jie supranta, kad žmonės nori balsuoti už taiką. Ir to bijo. Todėl nori mus pašalinti iš rinkimų“, – norą pašalinti partiją iš rinkimų biuletenio Aukščiausiajame Teisme aiškino partijos „Jabloko“ pirmininkas Nikolajus Rybakovas.

„Gėda!“

Teismo posėdžio dieną, kai buvo sprendžiamas „Jabloko“ likimas, prie Aukščiausiojo Teismo pastato nuo pat ryto rinkosi žmonės, tarp kurių buvo keli šimtai partijos rėmėjų, daugiausia jaunų žmonių.

Informacinių technologijų analitikas analitikas Sergejus Serovas (vardas pakeistas saugumo sumetimais) „Laisvės radijo“ žurnalistams sakė, kad prie teismo praleido net kelias valandas.

„Žmonės tai ateidavo, tai išeidavo, todėl sunku tiksliai pasakyti, kiek jų buvo. Tačiau mane nustebino tai, kad ten buvo beveik vien jaunimas. Įspūdis toks, kad ne mažiau kaip 90 proc. susirinkusiųjų buvo jaunesni nei 25 metų. Buvo labai daug visiškai jaunų – 18, 19, 20 metų – tai buvo paprasti miestiečiai, daugiausia, tikriausiai, maskviečiai, – kalbėjo vyras.

„Reuters“/„Scanpix“/„Jabloko“ partijos pirmininkas Nikolajus Rybakovas

Ant Aukščiausiojo Teismo šaligatvio kreida buvo nupiešti taikos simboliai, obuoliai ir antikariniai šūkiai. Vienas iš užrašų, pasak Sergejaus, buvo ukrainiečių kalba: „Ne mamy strachu, mamy liubov“ (liet. „Mes nepažįstame baimės, turime meilę“). Jam įsiminė dar viena ant afalto matyta frazė – „Geriau sąstingis nei judėjimas“ – nuoroda į žinomą Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino posakį.

Keletas žmonių atėjo prie teismo pastato su Rusijos trispalvėmis.

„Iš pradžių tai mane net nustebino. Bet tada pagalvojau: juk tai jų šalis, ir jie laiko save jos patriotais. Vieną berniuką draugas pakėlė virš minios. Jis laikė Rusijos vėliavą, o kitoje rankoje turėjo obuolį. Ten dalino obuolius, todėl aplink nuolat kas nors juos kramtė, – pasakojo Sergejus.

Pasak jo, policininkai iš pradžių stovėjo kitoje gatvės pusėje ir elgėsi ramiai. Tarp susirinkusiųjų, kaip įprasta, buvo civiliais apsirengusių asmenų, kurie kartkartėmis priartėdavo prie teisėsaugos pareigūnų. Kai žmonės pradėjo dainuoti, policininkai paprašė netriukšmauti ir netrukdyti teismo darbui. Konflikto nebuvo.

Sprendimo laukta ilgiau nei valandą. Kai paaiškėjo, kad teismas pašalino partiją iš rinkimų sąrašo, žmonės ėmė šaukti „Gėda!“, prisiminė jis.

Vyresnysis policininkas pareikalavo nutraukti skandavimą ir davė susirinkusiems dvi minutes išsiskirstyti, pagrasindamas, kad priešingu atveju tai bus padaryta jėga. Partijos atstovai paprašė visų išsiskirstyti į skirtingas puses, kad teisėsaugos pareigūnai neįvertintų vykstančių įvykių kaip „nesuderintų eitynių“.

„Partijos veikėjai stengėsi išvengti bet kokios eskalacijos. Tačiau savo antikarinę poziciją jie išdėstė visiškai aiškiai. Manau, tai svarbiausia, ką jie padarė. O aplink stovintys žmonės visai neatrodė kaip partijos funkcionieriai. Tai buvo vien jaunimas, atėjęs savo noru“, – sakė Sergejus.

IMAGO/ „Scanpix“/„Jabloko“ partijos pirmininkas Nikolajus Rybakovas

Kuo kaltina partiją

Partijai „Rodina“, kuri pateikė ieškinį dėl „Jabloko“ pašalinimo iš rinkimų, vadovauja Valstybės Dūmų deputatas Aleksejus Žuravliovas. Ieškovai tvirtino, kad „Jabloko“ programoje ir publikacijose yra „ekstremizmo“ požymių.

Jie nurodė bent kelis iš jų: raginimai pažeisti Rusijos teritorinį vientisumą, medžiaga, skirta „kurstyti socialinę, rasinę, tautinę ar religinę nesantaiką“, taip pat „tautos orumo žeminimas“.

Siekdami pagrįsti kaltinimus „ekstremizmu“, ieškovai rėmėsi, be kita ko, senais „Jabloko“ svetainės leidiniais, kuriuose buvo minimas Aleksejus Navalnas ir su juo susijusios organizacijos.

Be to, „Rodina“ bandė rasti „ekstremizmo“ požymių ir „Jabloko“ rinkimų programoje. Ji susideda vos iš 43 žodžių: partija pasisako už paliaubų susitarimą, diplomatiją, branduolinio karo prevenciją, laisvę nuo baimės ir politinių represijų bei „klestinčią demokratinę Rusiją“.

„Ieškovas bando mums prikišti kaltę vien dėl to, kad mūsų programa skiriasi nuo kitų partijų programų, jog mes kritikuojame jų politinį kursą ir atvirai skelbiame apie taikių pokyčių būtinybę. Ieškovas nuėjo iki absurdiško teiginio, kad šūkis „Už taiką ir permainas“ žemina tų, kurie balsuoja už kitas partijas, orumą“, – dėstė N.Rybakovas.

„Jabloko“ taip pat susilaukė iš piršto laužtų kaltinimų dėl tariamų autorių teisių pažeidimų. Jie susilaukė priekaištų dėl esą neteisėto rusiškų dainų žodžių filmo „Karas ir taika“ kadrų, nuotraukų ir „ChatGPT“ sukurtų iliustracijų naudojimo.

Partijos šalininkai socialiniuose tinkluose skelbė įrašus ir vaizdo įrašus, remiančius „Jabloko“ partiją. „Rodina“ įvertino galimą šios kampanijos komercinę vertę daugiau nei 88 milijonais rublių ir pareiškė, kad agitacija vyko apeinant rinkimų fondą. Gynėjai prieštaravo, kad partija neužsakė ir neapmokėjo šių publikacijų, o piliečiai turi teisę nemokamai agituoti už kandidatus.

Teisininkas ir politikas Ivanas Ždanovas „Laisvės radijo“ laidos eteryje pažymėjo, kad pretenzijos dėl autorių teisių pažeidimų reguliariai naudojamos kandidatams iš rinkimų pašalinti, nors kito tokio masto atvejo jis neprisimena.

„Shutterstock“ nuotr./Rusijos kariai

„Dėl autorių teisių pažeidimų registracija panaikinama gana dažnai. Tai labai paprastas kaltinimas, nes, jei panaudojai kokios nors dainelės žodžius, muziką ar kokį nors paveikslėlį, tai automatiškai laikoma autorių teisių pažeidimu, ir kandidatai pašalinami. Žinoma, mes niekada nematėme nieko panašaus Valstybės Dūmos rinkimuose, bet tai gana dažnas kaltinimas rinkimų proceso metu“, – nurodė ekspertas.

Oficialiame teismo pranešime teigiama, kad „Jabloko“ partija pažeidė intelektinės nuosavybės teisės aktus, naudodama svetimus tekstus, vaizdus ir vaizdo įrašus be teisių turėtojų leidimo. Teismas taip pat nurodė, kad buvo gauti pinigai iš asmenų, kurie patys gaudavo lėšas iš užsienio šaltinių, ir kad partiją remiančios medžiagos buvo platinamos per užsienio platformas.

Tuo tarpu kaltinimų dėl „ekstremizmo“ Aukščiausiasis teismas šioje byloje nenagrinėjo, nurodydamas, kad jiems reikia atskiro proceso.

Kodėl iš pradžių buvo leista

Teisininkė, teisės mokslų daktarė Jelena Lukjanova pokalbyje su „Sever.Realijami“ „Rodinos“ ieškinį pavadino absurdišku. Vienas iš advokatų, atstovavusių „Jabloko“ partijai Aukščiausiajame teisme, Sankt Peterburgo gyventojas Vitalijus Isakovas, buvo jos studentas Aukštojoje ekonomikos mokykloje.

„Tai akivaizdus piktnaudžiavimas teise, kai pateikiamas visiškai absurdiškas ieškinys, – kalbėjo ji. – Lygiai tokius pačius kaltinimus galima pareikšti praktiškai visoms partijoms.“

Kodėl partijai iš pradžių buvo leista dalyvauti rinkimuose, o vėliau nuspręsta ją pašalinti, J.Lukjanova nedrįso spėlioti. Pagal vieną iš jos versijų, iš pradžių valdžia galėjo tikėtis, kad partija gaus minimalų rezultatą ir taip parodys, jog karo priešininkams trūksta masinės paramos, o vėliau paaiškėjo, kad situacija susiklostė kitaip. Kita galima priežastis – konfliktas tarp įvairių grupių pačioje valdžioje.

„Zumapress“/„Scanpix“/Vladimiras Putinas

„Mes neturime padidinamojo stiklo ir pakankamai informacijos apie tai, kas vyksta viduje. Iki Centrinės rinkimų komisijos ir prokuratūros pozicijos rezultatas nebuvo akivaizdus. Kai jos palaikė ieškinį, tapo aišku, kuo viskas baigsis. Per tas dešimt dienų, kai „Jabloko“ buvo įregistruota, partijos reitingai pradėjo augti. Tai galėjo išgąsdinti valdžią net ir esant vidaus kovai. Sunku pasakyti, kodėl iš pradžių leido, bet galiausiai nusprendė panaikinti registraciją, – sakė teisininkė.

Aukščiausiojo Teismo sprendimą ji vertina kaip nuoseklaus politinių institucijų naikinimo Rusijoje dalį.

„Viskas atitinka diktatūros požymius: neteisėtų sprendimų priėmimas, institucijų likvidavimas. Sistema 25 metus lėtai, bet atkakliai judėjo link vieno rezultato“, – pridūrė ji.

„Dabar kažkas įvyks“

Buvęs „Jabloko“ narys, politikas Maksimas Kacas šį sprendimą taip pat vadina politiniu.

„Ieškinys buvo labai prastas – net įprasti ieškiniai dėl kandidatų pašalinimo iš vietos rinkimų būna geresni. Tačiau tai politinis sprendimas, todėl ieškinio kokybė čia nėra tokia svarbi. „Jabloko“ dar posėdžio viduryje atrėmė pagrindinius kaltinimus, bet vis tiek baigėsi taip, kaip baigėsi“, – sakė jis.

Politikas spėjo, kad čia įsikišti galėjo saugumo pajėgos, pasipiktinusios tuo, kad buvo leista rinkimuose dalyvauti „liberalams“.

„Ten vyrauja chaosas. Ką dabar daryti tiems, kurie priešinasi karui, – pažiūrėsime. Manau, žmonės patys išsiaiškins, ką daryti, dabar jiems visai nereikia instrukcijų. „Jabloko“ reitingai per savaitę staiga šoktelėjo ir visus taip išgąsdino. Dabar dar kažkas įvyks. Pažiūrėsime, – mano M.Kacas.

Kitas politikas, buvęs Valstybės Dūmų deputatas, Dmitrijus Gudkovas išreiškė nuomonę, kad valdžiai pavojų kėlė ne tiek galimas „Jabloko“ rezultatas rinkimuose, kiek pati galimybė keletą savaičių vykdyti legalią antikarinę kampaniją.

„Net jei „Jabloko“ partija būtų dalyvavusi rinkimuose, rezultatas būtų buvęs aiškus iš anksto. Rusijoje rinkimų nėra, tai apgaulė, kazino laimėti neįmanoma, visada pralaimėsi. Bet jei būtume turėję šešias savaites legalios antikarinės kampanijos Rusijoje, tai būtų buvę galima išpopuliarinti.

Visoje šalyje būtų šimtai tūkstančių savanorių agitatorių, kurie dalytų skrajutes ir pan. Tai būtų galinga kampanija, kuri galėtų būti dar įtakingesnė nei savo laiku Boriso Nadeždino. Galbūt vėliau ši kampanija būtų paveikusi visuomenės nuomonę, ir radikalių karo šalininkų šalyje būtų likę mažiau, – svarstė D.Gudkovas.

Vida Press nuotr./Obuoliai

Jo nuomone, „Jabloko“ pašalinimas reiškia tolesnio politinio režimo sugriežtinimo šalininkų pergalę: „Viskas turi būti užasfaltuota. Šalyje neturi būti jokio laisvės dvelksmo“

Kas liko iš kampanijos

Savo ruožtu „Jabloko“ pareiškė, kad apskųs sprendimą Aukščiausiojo Teismo apeliacinėje kolegijoje. Kol skundas bus nagrinėjamas, partija ragina rėmėjus nelaikyti kampanijos baigta.

Rugpjūčio 10 d. sprendimas susijęs su federaliniu sąrašu ir savaime nepanaikina „Jabloko“ kandidatų registracijos vienmandatėse apygardose. Partija iškėlė 135 kandidatus vienmandatėse apygardose visoje šalyje. Sprendimus dėl jų registracijos priima apygardų komisijos: dalis kandidatų jau yra užregistruota ir formaliai tęsia kampaniją.

Atskirai vyksta regioninių parlamentų rinkimai. Remiantis partijos duomenimis, „Jabloko“ sąrašai užregistruoti Novgorodo, Kaliningrado, Sverdlovsko ir Tomsko srityse.

Be kita ko, partija į šiuos rinkimus atėjo jau smarkiai susilpninta represijų. Dar prieš registruojantis federaliniame sąraše iš rinkimų kampanijos buvo nuosekliai pašalinami partijos lyderiai. Remiantis „Jabloko“ duomenimis, daugiau nei 40 partijos narių dėl įvairių priežasčių neteko teisės dalyvauti rinkimuose, įskaitant „užsienio agento“ statusą ir administracines nuobaudas. 13 partijos narių buvo patraukti atsakomybėn už „ekstremistinės simbolikos demonstravimą“ – tokia bausmė taip pat atima iš jų galimybę kandidatuoti.

„Jabloko“ nurodė, kad kiti 12 partijos narių tapo kaltinamaisiais baudžiamosiose bylose, o 8 iš jų atsidūrė kalėjime.

Tai buvo vienintelė registruota partija Rusijoje, kuri dalyvavo federaliniuose rinkimuose su reikalavimu nutraukti ugnį. Po teismo sprendimo N.Rybakovas parašė, kad kova tęsis: „Jie klysta, jei mano, kad vienu rašiklio brūkštelėjimu galima panaikinti milijonus žmonių, kurie nori taikos, laisvės ir normalios ateities savo šaliai. Politika – tai ne eilutės rinkimų biuletenyje. Politika – tai mes su jumis. Tai mūsų vertybės, mūsų atkaklumas ir mūsų teisė sakyti tiesą“.

„Mūsų balso niekas neatims, nes šis balsas – gyvas. Niekas nesibaigia. Viskas tik prasideda“, – vilties rusams įpūtė partijos pirmininkas N.Rybakovas.