Pasak straipsnio, įsiplieskusį konfliktą sprendžia prezidento administracijos, kuriai vadovauja Sergejus Kirijenka, pareigūnai ir Federalinė saugumo tarnyba (FSB), siekianti griežtai apriboti prieigą prie interneto, kuris, saugumo pareigūnų nuomone, gali būti panaudotas opozicijai prieš režimą mobilizuoti.
Vienas leidinio pašnekovas teigė, kad nesutarimai tarp Kremliaus elito, ryškėjantys prieš lapkričio mėnesį vyksiančius Dūmos rinkimus, pasiekė 1996 m. mastą, kai buvo perrinktas populiarumą prarandantis Borisas Jelcinas.
Tuomet šalininkai siūlė B.Jelcinui atšaukti ar atidėti rinkimus arba įvesti karo padėtį, o oligarchai primygtinai reikalavo surengti priešrinkiminę kampaniją, tikėdamiesi iš jos pasipelnyti ir kuo labiau ją kontroliuoti.
„Tam tikra prasme istorija kartojasi, – pastebėjo „The Washington Post“ šaltinis. – Kirijenka ir jo komanda bando įtikinti Putiną, kad jis gali kontroliuoti padėtį šalyje pasitelkdamas politines technologijas. O antroji tarnyba, FSB, bando įtikinti Putiną, kad vienintelis būdas stabilizuoti padėtį šalyje yra brutalūs metodai ir „varžtų“ užveržimas“.
Perdavus internetą FSB kontrolei, Vladimiro Putino reitingas pirmą kartą nuo 2018 m. pensijų reformos rekordiškai smuko žemyn.
Balandžio pabaigoje, VCIOM duomenimis, jis buvo nukritęs iki 65,6 proc. ir tai yra žemiausias lygis nuo karo pradžios.
„Rusijoje tarsi pasikeitė oro sudėtis“ – stiprų visuomenės nuotaikų pokytį apibūdino Carnegie tarptautinio taikos fondo vyresnysis bendradarbis Aleksandras Baunovas.
„Visur tvyro vadybinis chaosas, – pastebėjo jis. – Požiūris į Putiną keičiasi. Ekonominis optimizmas ir su juo susijęs kasdienis patriotizmas, kuris džiaugiasi išlikimu, o ne plėtra, traukiasi. Galiausiai suvokiama, kad neįmanoma laimėti karo, kuris pasikeitė, iki minimumo sumažindamas Rusijos pranašumą.“
Jam pritarė ir politologė Tatjana Stanovaja, kurios teigimu, pastarieji įvykiai Rusijos viduje rodo, kad sistema sunkiai susidoroja su augančiu spaudimu.
„Didėjanti vidinė įtampa, užkulisinės elito intrigos, gandai apie perversmą, griežtesnė ir reaktyvesnė kontrolė, baimė ją prarasti, didėjantis pažeidžiamumas dėl Ukrainos smūgių ir žmogžudysčių – spaudimas pasiekė tokį lygį, kad status quo pradėjo kelti grėsmę pernelyg daugelio su juo susijusių veikėjų asmeninėms pozicijoms“, – paaiškino ekspertė.
„Dar neseniai daugelis manė, kad Putinas turi planą. Dabar vis labiau abejojama tokio plano egzistavimu“, – pridurė T.Stanovaja.
Kritika režimui pasigirsta iš visų pusių. Tinklaraštininkė Viktorija Bonia rėžė, kad tokioje šalyje negalima gyventi, jai palaikymą išreiškė Komunistų partijos lyderis Genadijus Ziuganovas, kuris įspėjo V.Putiną dėl revoliucijos grėsmės kaip ir 1917 m. O karą palaikantis tinklaraštininkas Ilja Remesla, buvęs S.Kirijenkos pavaldinys, staiga pareikalavo įkalinti prezidentą.
-
O tai šventės Rusijoje: uždaromi oro uostai ir išjungiamas internetas
-
Ukrainos Sumuose rusų dronai smogė vaikų darželiui, vyksta gelbėjimo operacija
-
Protestuotojai Venecijos bienalėje užblokavo prieigą prie Rusijos paviljono
-
Raketos, kurios smogtų Rusijai: Europa ieško sprendimo po Trumpo niukso
-
Medvedevas pagrasino Europai „didelėmis žudynėmis“
-
Dronai smogė Rusijos FSB pastatui okupuotame Kryme
V.Putinas „praranda savo magišką galią“, pažymėjo A.Baunovas.
„Valdžia vis dar nedalomai tebėra jo rankose, tačiau galios magija nyksta. Išryškėja ir jo tikrasis pavidalas. Žmonės vis dažniau pastebi nerangų senuką ant plonų kojų su ištirpusiais raumenimis po aptriušusiu kostiumu. Prieškarinis Putinas pusnuogis ant žirgo dabar neįsivaizduojamas“, – reziumavo ekspertas.
