„Beje, tai toks nepraeinamas klausimas, toks, kaip sakoma, lakmuso popierėlis, manau. Jei žmogus gali tiesiog sugrįžti į įprastą butą ir jame gyventi, o ne paprasčiausiai egzistuoti rūmų interjeruose, manau, kad jis tokiu atveju nėra praradęs ryšio su išorės pasauliu“, – sakė V.Putinas dokumentiniame filme, kurį parodė televizijos kanalas „Rossija-1“.
„Visiškai galiu įsivaizduoti gyvenimą ne šiose pareigose“, – sakė Rusijos lyderis Saidos Medvedevos filme, skirtame V.Putino, kuris valstybės vadovu pirmą kartą buvo išrinktas 2000 metais, prezidentavimo pradžios 15-osioms metinėms.
Filme V.Putinas tvirtina instinktyviai suprantantis paprastų rusų rūpesčius.
„Žmogui, dirbančiam tai, ką aš atlieku šiandien ir dariau ankstesniais metais, šis ryšys su žmonėmis, eiliniais žmonėmis, ir empatija yra nepaprastai svarbūs ir smarkiai padeda darbe“, – sakė V.Putinas.
„Man svarbu, kad susitikus su žmonėmis tie signalai iš karto mane pasiektų, kad pajausčiau, jog žmonės yra kažkuo nepatenkinti ar susirūpinę... Laimei, dar nepraradau to pojūčio ir vis dar sugebu tučtuojau tai pagauti“, – aiškino jis.
„Man nereikia to ieškoti, visa tai turiu. Net nežinau kodėl. Suprantate, man sunku tai pasakyti. Tiesiog jaučiuosi esąs dalimi, mūsų šalies, tautos dalimi“, – sakė V.Putinas.
Vakarų šalyse dėl Maskvos įvykdytos Krymo aneskijos ir paramos Ukrainos rytuose veikiantiems prorusiškiems separatistams smerkiamas V.Putinas gimtinėje tebėra itin populiarus.
Nepriklausomo Jurijaus Levados viešosios nuomonės tyrimų centro surengta apklausa parodė, kad balandį visuomenės parama prezidentui siekė stulbinamus 86 procentus.
Pokario Leningrade (dabartiniame Sankt Peterburge) darbininkų šeimoje augęs Rusijos lyderis, kaip žinoma, išsaugojo artimus ryšius su kai kuriais vaikystės draugais, kurie dabar yra milijardieriai verslininkai.
„Niekada nebuvau vienas iš vadinamojo elito narių“, – dokumentiniame filme tvirtino V.Putinas.
„Niekada nebuvau vienas iš vadinamojo elito narių“, – dokumentiniame filme tvirtino V.Putinas.
Kalbėdamas apie neigiamus buvimo valstybės vadovu aspektus, jis sakė: „Negalima gi tiesiog gyventi taip, kaip gyvena normalus žmogus. Negalima nueiti į kiną, negalima paprasčiausiai nueiti į teatrą, negalima pavaikščioti po parduotuves. Na, tame taip pat esama tam tikros prasmės ir malonumo“.
„Tai nedideli praradimai, palyginti su tuo, ką gyvenimas ir tauta duoda tiems žmonėms, kurie atsiduria mano vietoje, – tai galimybė įnešti maksimalų indėlį, padaryti viską, kas nuo manęs ar nuo mūsų, dirbančių tokiose pareigose, priklauso dėl savo šalies, savo tautos“, – sakė jis.
„Tai viską kompensuoja“, – pridūrė V.Putinas.
Aiškina, kad niekas nepasikeitė
„Ir mums atrodė, kad nebelikus ideologinės sudedamosios, kuri skyrė buvusią Sovietų Sąjungą ir visą likusį civilizuotą pasaulį, kad dabar „pančiai nukrito, ir laisvė mus džiugiai pasitiks prie įėjimo, ir broliai kalaviją mums atiduos“, - sakė Rusijos lyderis Saidos Medvedevos filme, skirtame V.Putino, kuris valstybės vadovu pirmą kartą buvo išrinktas 2000 metais, prezidentavimo pradžios 15-osioms metinėms.
Tačiau, kaip pabrėžė V.Putinas, niekas kardinaliai nepasikeitė.
„Jau esu sakęs. Beveik 20 metų dirbau KBG, užsienio žvalgyboje. Ir net man atrodė, kad griuvus štai šiai ideologinei pertvarai kompartijos monopolio pavidalu, viskas kardinaliai pasikeis. Ne, kardinaliai nepasikeitė. Nes, pasirodo, ir tokie paprasti dalykai įvyksta neiškart. Bet nepaisant to dar yra geopolitiniai interesai, apskritai nesusiję su jokia ideologija“, - aiškino jis.
„Ir čia mūsų partneriams derėjo suprasti, kad tokia šalis kaip Rusija negali neturėti savo geopolitinių interesų. Ir reikia, gerbiant vieniems kitus, ieškoti balanso, ieškoti abipusiai priimtinų atomazgų“, - pabrėžė V.Putinas.
„Tačiau vadinamieji tų šalių valdantieji sluoksniai, jų politinis, ekonominis elitas mus myli, kai mes, vargetos bėdžiai, stovime ištiesę ranką. Kai tik mes pradedame reikšti kokius nors savo interesus, jie jaučia kažkokį geopolitinių varžybų elementą“, - aiškino Rusijos prezidentas.
V.Putinas įsitikinęs, kad Vakarų šalys sankcijas Rusijai taiko siekdamos pristabdyti šalies raidą.
„Šiai dienai tai įgavo tokią formą, kokią matome - tai vadinamosios sankcijos. Tai ne kas kita, kaip mėginimas pristabdyti Rusijos raidą“, - pabrėžė jis.
Pasak V.Putino, tokių mėginimų būta per visą Rusijos istoriją.
„Mėginimas sulaikyti Rusiją - tai politika, kuri žinoma šimtmečius. Nieko nauja čia nėra“, - pridūrė prezidentas.
V.Putinas aukščiausią valstybės postą pirmą kartą užėmė 2000 metais kaip laikinasis vadovas, kai atsistatydino prezidentas Borisas Jelcinas. Tų pačių metų kovą jis buvo išrinktas prezidentu, o po ketverių metų perrinktas į šį postą.
2008-2012 metais V.Putinas vadovavo vyriausybei, o 2012-ųjų kovą vėl laimėjo prezidento rinkimus ir gegužės 7 dieną po inauguracijos pradėjo oficialiai eiti valstybės vadovo pareigas.
