„Mes niekada nelaikėme Europos meiluže. Man dabar susidaro įspūdis, kad Europa kaip tik stengėsi kurti santykius su mumis grynai materialiu pagrindu, ir grynai savo naudai“, – pareiškė jis interviu italų laikraščiui „Il Corriere della Sera“, artėjant jo vizitui Italijoje, komentuodamas vieno žurnalisto palyginimą, kad Rusija jaučiasi esanti išduota ir pamesta Europos, kaip meilužis, kurį pametė meilužė.
Tokio Europos požiūrio pavyzdžiu Rusijos lyderis nurodė ES trečiąjį energetikos paketą, taip pat Rusijos gaminių branduolinės energetikos srityje neįsileidimą į Europos rinką, nepaisant visų susitarimų.
„Tai nenoras pripažinti mūsų veiksmų teisėtumą, nenoras bendradarbiauti su integraciniais susivienijimais posovietinėje erdvėje, turiu omenyje Muitų sąjungą, kurią mes kuriame ir kuri dabar išaugo į Eurazijos ekonominę sąjungą“, – tęsė V.Putinas.
„Kai Europos šalys integruojasi, tai – normalu, o jeigu mes posovietinėje erdvėje darome tą patį, mėginama paaiškinti Rusijos siekiu atkurti kažkokią imperiją. Kodėl tokie požiūriai, nesuprantu“, – pridūrė Rusijos prezidentas.
Baltijos šalių ir Ukrainos prisijungimas prie ES elektros tinklų reikštų dideles išlaidas Rusijai
Ukrainai nusprendus prisijungti prie Europos energetikos sistemos, Rusijai tektų pasistatyti papildomų elektros tiekimo linijų, kurios kainuotų 8–10 mlrd. eurų, pareiškė Kremliaus vadovas.
„Visa tai mums kainuos 2–2,5 mlrd. eurų“, – pridūrė V.Putinas.
Rusijos prezidentas sakė, jog Baltijos šalys nutrauktų ryšius su buvusios Sovietų Sąjungos ir Rusijos energetikos sistema bei sinchronizuotųsi su Europos elektros tinklais.
„Ką mums tai reiškia praktiškai? Tai reiškia, kad kai kuriuose vakariniuose Rusijos regionuose turėsime kurti papildomus (elektros) gamybos pajėgumus. Kadangi elektros tiekimo linijos į kai kuriuos Rusijos regionus ir iš jų ėjo per Baltijos šalis, o visa tai dabar bus sujungta su Europa, mums reikės pastatyti papildomas, šiuo metu neegzistuojančias elektros linijas, kad užtikrintume elektros energijos tiekimą“, – aiškino V.Putinas.
„Visa tai mums kainuos 2–2,5 mlrd. eurų“, – pridūrė jis.
„Iš Ukrainos nereikalaujama tapti Europos energetikos sistemos dalimi, bet ši galimybė svarstoma. Jeigu taip nutiktų, mums tiems patiems tikslams reikės išleisti nebe 2–2,5 mlrd., o galbūt 8–10 mlrd. eurų“, – sakė V.Putinas.
