Bet V.Putinas šiemet jau galėjo šypsotis Maskvoje susitikdamas su Kipro prezidentu Nikosu Anastasiadžiu. Jis gyrė ryšius su šia Viduržemio jūros valstybe, kaip „išties draugiškus ir abipusiai naudingus“, bei sutiko dar kuriam laikui pratęsti 2,5 milijardo dolerių paskolos Kiprui terminą.
Toks staigus posūkis nuo pasipiktinimo iki draugystės deklaracijų – dar vienas dviveidiškos V.Putino politikos pavyzdys. Bet tai ir dar vienas Rusijos bandymas išsilaisvinti nuo JAV ir ES primestų sankcijų dėl Krymo aneksijos ir kurstomo karo Rytų Ukrainoje.
V.Putinas savo žavesiu, pinigais ir istorinių bei ideologinių skirtumų pabrėžimu taikosi į silpniausias ES grandis. Jo tikslas – sudraskyti Vakarų vienybę sankcijų Rusijai klausimu. Trečiadienį į Maskvą atvyksta ir naujasis Graikijos premjeras Aleksis Cipras – dar vienas V.Putino taikinys.
Dar prieš kelionę į Maskvą A.Cipras jau paskelbė, kad Graikija priešinsis sankcijų Rusijai pratęsimui, laikydama jas „nieko gero neduodančia politika“.
Sekmadienį V.Putinas galėjo švęsti dar vieną pergalę. JAV ambasadorius Čekijoje viešai sukritikavo šios šalies prezidento Milošo Zemano sprendimą dalyvauti gegužės 9-ąją Maskvoje rengiamame kariniame parade. Vasario mėnesį V.Putino vizitas pasėjo chaosą Vengrijoje, dažnai spjaunančioje į ES rekomendacijas.
Kol kas Rusija dar negavo jokių konkrečių šio skaldymo rezultatų, tačiau 28 ES valstybių vienybė atrado vis labiau braškanti. Praėjusią savaitę duodamas interviu Kipro sostinėje Nikosijoje prezidentas N.Anastasiadis viešai suabejojo ES sankcijų reikalingumu ir teigė, jog „Kipras – viena iš sąjungos valstybių, kuri į sankcijas žiūri su abejonėmis“.
Praėjusią savaitę duodamas interviu Kipro sostinėje Nikosijoje prezidentas N.Anastasiadis viešai suabejojo ES sankcijų reikalingumu ir teigė, jog „Kipras – viena iš sąjungos valstybių, kuri į sankcijas žiūri su abejonėmis“.
Kipro vadovas nepuolė teigti, jog sankcijos bus skubiai naikinamos, tačiau, pasak jo, balsavimas birželio mėnesį gali susilpninti Rusijos spaudimą palaikančias pozicijas. Jo teigimu, Rusijos prezidentas jau suprato karinio veikimo Ukrainoje žalą ir tvirtai nusiteikęs laikytis vasario mėnesį Minske sutartų sąlygų.
Šie Vladimiro Putino skaldymo darbai iškels labai sunkią užduotį Europos Tarybos prezidentui Donaldui Tuskui, bandančiam įtikinti 28 valstybes pratęsti sankcijų Rusijai galiojimą, o gal net ir pereiti prie naujų ribojimų.
„Dabar didžiausias iššūkis – išlaikyti Europos vienybę“, – praėjusį mėnesį pabrėžė D.Tuskas, pridurdamas, kad pastaruoju metu sutarimo radimas tapo rimtu darbu. Maskvos sugebėjimai apsunkinti tokias vieningos pozicijos paieškas puikiai matyti Kipre.
Maža valstybė, kurią su Rusija sieja istoriniai, religiniai ir ekonominiai ryšiai, staiga įgavo labai svarbų vaidmenį karo Ukrainoje fone. Draskomas įvairių išorės galių įtakos Kipras turi ir britų įrengtas karines bazes bei leidžia JAV laivynui naudotis savo uostais.
Net ir 2004 metais tapęs ES nare Kipras išlieka Rusijos įtakos zonoje, vildamasis paramos konflikto su Turkija (kuri okupavusi salos šiaurinę dalį) atveju. Be to, Kipras net ir po ekonominės krizės ir dalies rusų kapitalo pasitraukimo vis dar priklauso nuo Rusijos ekonomikos ir jos investicijų.
Maskvoje pasiektas susitarimas leidžia Rusijos karo laivams prisišvartuoti Limasolio uoste, kuris labai pamėgtas turtingų rusų verslininkų. N.Anastasiadis gynėsi, kad šis susitarimas tėra tik pratęsta 1996 metų sutarties versija ir jokių naujovių čia nėra.
Maskvoje pasiektas susitarimas leidžia Rusijos karo laivams prisišvartuoti Limasolio uoste, kuris labai pamėgtas turtingų rusų verslininkų. N.Anastasiadis gynėsi, kad šis susitarimas tėra tik pratęsta 1996 metų sutartis ir jokių naujovių čia nėra.
Kipro prezidentas, išskubėjęs į Maskvą iškart po širdies operacijos Niujorke, JAV, neigė, kad jo šalis nuo Vakarų sukasi į Rusijos pusę. 1974 metų karinio konflikto padalinta šalis, pasak jo, privalo bičiuliautis tiek su Vakarų, tiek su Rytų partneriais.
„Draugausime ir su pačiu velniu. Aš neturiu prabangos rinktis draugus“, – tikino Kipro lyderis. Jis patvirtino, kad Rusijos kompanijos galės užsiimti ir dujų žvalgyba Kipro pakrantėje, kur iki šiol daugiausia veikė Vakarų kompanijos.
Rusijos ambasadorius Kipre Stanislavas Osadčis rusakalbei Kipro žiniasklaidai džiaugdamasis teigė, kad N.Anastasiadžio vizitas Maskvoje įrodė, jog „kai kurių šalių bandymas atkurti Šaltojo karo nuotaikas, izoliuoti Rusiją nėra priimtinas visiems“.
Čia vertėtų prisiminti ir buvusio Kipro prezidento patarėjo Makarioso Drousiočio istoriją. Išleidęs istorinę monografiją apie Rusijos dviveidišką politiką Kipro atžvilgiu jis buvo griežtai sukritikuotas Rusijos ambasados Nikosijoje, o galiausiai ir atleistas iš savo pareigų.
Tuo metu JAV vaidmuo Kipre vis labiau menksta. Kol Rusija socialiniuose tinkluose buvo garbinama dėl restruktūrizuotos Kipro skolos, JAV ambasadorius Johnas M.Koenigas bandė raminti džiaugsmą, atkreipdamas dėmesį į prieštaringą Kipro vadovo vizitą į Maskvą po Boriso Nemcovo nužudymo.
Pasipiktinimas socialiniuose tinkluose šiais teiginiais buvo toks didelis, kad JAV ambasadoriui teko viešai išplatinti pranešimą, kuriame aiškino, jog, matyt, buvo neteisingai suprastas.
„Daugelis Kipro žmonių į Rusiją žvelgia kaip į gelbėtoją“, – kalbėjo Norvegijos finansuojamos tyrimų grupės PRIO Kipro centro vadovas Harry Tzimitras. – Ir tai demonstruoja Maskvos sėkmę kišantis į Vašingtono ir Briuselio bandymus formuoti vieningą sprendimą.
„Daugelis Kipro žmonių į Rusiją žvelgia kaip į gelbėtoją“, – kalbėjo Harry Tzimitras. – Ir tai demonstruoja Maskvos sėkmę kišantis į Vašingtono ir Briuselio bandymus formuoti bendrą sprendimą.
Finansinių paslaugų įmonės vadovas Vasilis Zertalis apibūdino Kiprą, kaip „mažą figūrą didelėje šachmatų lentoje“. Europa, pasak jo, pabandė žengti žingsnį į priekį, mažindama Kipro vaidmenį Rusijos verslininkų finansiniuose žaidimuose.
„Jie norėjo išgąsdinti rusus, tačiau pinigai, kurie iškeliavo iš Kipro, buvo iš Britanijos, Europos ir net Amerikos“, – sakė V.Zertalis.
Pasak V.Zertalio, paprasti Kipro žmonės ir politikai nusisuko nuo ES dėl sudėtingų 2013 metų krizės sąlygų. Be to, jie žino, kad JAV nepasipriešins Turkijai, jei ši bandys užimti ir likusią salo dalį ar pasistūmėti į priekį.
„Taigi, vieninteliai sąjungininkai, kuriuos turime – Rusija, na, ir, galbūt, Kinija“, – kalbėjo Kipro finansų sektoriaus darbuotojas.
