Dabar populiaru
Publikuota: 2016 spalio 24d. 21:50

Vladimiro Putino žaidimai prie Baltijos šalių: ko laukti ateityje

Vladimiras Putinas
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Vladimiras Putinas

Buvusi KGB būstinė Vilniuje yra niūri vieta, kurioje vaidenasi. Tai didelis XIX a. neoklasicistinės architektūros pastatas, kurio sienos buvo pakankamai storos, kad nuslopintų bet kokius tardomųjų riksmus. Kameros pastato rūsyje yra tokios pat šaltos ir drėgnos, kokios jos buvo sovietmečiu, akmeniniai laiptai veda į slogią ir klaustrofobišką patalpą, kurioje buvo įvykdyta mirties bausmė tūkstančiams įkalintųjų ir kurios sienoje dar matyti kulkų pėdsakų. Galite įsivaizduoti, kaip žmonės tais laikais skubėdavo pro šalį, bijodami pažvelgti į pastato pilkšvą fasadą, nes žinojo, kas vyksta už jo sienų, žurnale „The Spectator“ rašo Paulas Woodas.

Pastate dabar įsikūręs Genocido aukų muziejus, kuriame saugoma atmintis apie trečdalį šalies gyventojų, nužudytų arba deportuotų į Sibirą sovietų okupacijos metais. Į muziejų vedami Lietuvos kariuomenės naujokai, lygiai kaip Izraelio šauktiniai į Holokausto muziejų netoli Jeruzalės.

„Mes jaučiame tą patį, – sakė žurnalisto gidu buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas. – Niekada daugiau nepakartosime klaidos, kai leidome Sovietų Sąjungai okupuoti Lietuvą neiššovę nė šūvio. Laisvės kovotojams po Antrojo pasaulinio karo prireikė milžiniškų pastangų, kad pajėgtų pasipriešinti ir nuplauti tą gėdą.“

„Scanpix“/AP nuotr./Raketų sistema „Iskander“
„Scanpix“/AP nuotr./Raketų sistema „Iskander“

Kiek tikėtina, kad Rusijos tankai vėl riedės Baltijos šalių teritorija? Tai atrodo beprotiška mintis, tačiau Lietuva Rusijos žvanginimą ginklais įvertino kaip rimtą grėsmę ir atnaujino privalomąją karinę tarnybą, pastebi žurnalistas. Pavojų jaučia ne tik Baltijos šalys – birželio mėnesį gynybos susitarimą su JAV sudarė Švedija, dabar to paties siekia ir Suomija. Neseniai Norvegijos televizijoje buvo rodomas serialas apie tai, kaip šalį okupuoja Rusija.

Kiek tikėtina, kad Rusijos tankai vėl riedės Baltijos šalių teritorija? Tai atrodo beprotiška mintis.

O tikrovėje Rusija suformavo tris motorizuotas pėstininkų divizijas – tai daugiau kaip 30 000 kariškių, ir daugelį iš jų ketinama dislokuoti netoli Baltijos šalių sienų. Kaimyniniame Rusijos Kaliningrado regione dislokuotos trumpojo nuotolio raketos, galinčios nešti branduolinį ginklą. Raketų dislokavimą Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė įvertino kaip „demonstratyvią galią ir agresyvumą ne tik prieš Baltijos šalis, bet prieš Europos sostines“. Rusijos kariškiai pareiškė, kad tai tik pratybos.

Britų atsargos generolas Richardas Shirreffas mano, kad rusai vėl ateina. Šis buvęs NATO pajėgų vado pavaduotojas parašė romaną apie netolimą ateitį, pavadintą „2017-ieji. Karas su Rusija“. Romane pasakojama, kaip Rusija įsiveržia į Baltijos šalis ir paralyžiuoja NATO, grasindama panaudoti branduolinį ginklą. Generolo nuomone, kuriai pritaria daugelis kariškių, neatsakingi politikai per daug apribojo išlaidas gynybai, todėl NATO šalys turi persiginkluoti, kad atgrasytų Rusiją. „Visomis išgalėmis turime vengti klaidų, kad mano knygoje aprašytas scenarijus netaptų realybe, – sakė jis. – Jei rizika nebus pakankamai didelė, Rusija gali imtis veiksmų. Baltijos šalis ji gali užimti per gana trumpą laiką.“

Viena iš liūdniausių ekspozicijų KGB muziejuje Vilniuje yra skirta ilgam ir tragiškai pasibaigusiam partizaniniam karui su sovietų okupacija. Partizanai sugebėjo per „geležinę uždangą“ išsiųsti pasiuntinį į Vakarus, tačiau po dvejų metų jis grįžo su demoralizuojančia naujiena, kad jokios pagalbos nebus. Generolas R.Shirreffas mano, kad istorija gali pasikartoti.

„Jei V.Putinas įsiveržtų į Baltijos šalis, tai greičiausiai reikštų NATO žlugimą, – teigė jis. – Kiek galime būti tikri, kad Aljansas iš tiesų vykdytų savo įsipareigojimus pagal NATO sutarties 5-ąjį straipsnį? Europos gynyba remiasi nuostata, kad JAV ateis į pagalbą, jei viena NATO narė būtų užpulta. O Vokietija? Prancūzija? Italija? Jungtinė Karalystė? Norint išvaduoti Baltijos šalis, prireiktų didelių karinių pajėgų, kokių nebuvo sutelkta nuo sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje ar operacijos „Audra dykumoje“ laikų. Sunku įsivaizduoti, kaip NATO sugebėtų sutelkti valią ar būtinas pajėgas.“

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Buvęs JAV prezidento komisijos Rusijos klausimais patarėjas Jamesas Cardenas pritaria tokiai nuomonei. „Turime blogą įprotį dalyti nepagrįstus pažadus šalims, kurios ribojasi su Rusija. Ar Baltijos šalių gyventojai tikrai mano, kad pradėsime branduolinį karą, jei Rusija peržengs jų sienas? Mes to tikrai nedarysime. Ch.De Gaulle'is dar XX a. septintajame dešimtmetyje žinojo, kad, kilus branduolinio karo pavojui, JAV neiškeistų Niujorko į Paryžių.“ Tačiau jis abejoja, ar Rusija tikrai nori susigrąžinti Baltijos šalis – greičiausiai ji tiesiog siunčia žinią Vakarams.

Viena iš liūdniausių ekspozicijų KGB muziejuje Vilniuje yra skirta ilgam ir tragiškai pasibaigusiam partizaniniam karui su sovietų okupacija.

Gali būti, kad V.Putinas taiko Richardo Nixono „bepročio strategiją“, kai potencialų priešininką išgąsdinti ir įtikinti, kad esate pasirengęs kariauti ir galbūt, jei jus išprovokuotų, net panaudoti branduolinį ginklą, sako knygos apie V.Putiną autorė profesorė Karen Dawisha.

Daugelis Rusijos Federacijoje vaidina atitinkamą vaidmenį – kartais atrodo, kad visą šalį apėmė isterija dėl trečiojo pasaulinio karo. Valstybės kontroliuojamo televizijos kanalo NTV žurnalistas reportaže iš atominės slėptuvės teigia: „Visi turėtų žinoti, kur yra artimiausia slėptuvė.“ Dūmos gynybos komiteto pirmininkas pasirodo televizijoje su savo sena šalies oro desanto pajėgų vado uniforma ir žada skristi į JAV karinio transporto lėktuvu, jei tik to pareikalaus prezidentas V.Putinas. „Reikia nustoti atsiprašinėti Vakarų“, – sakė jis.

Tai, kad imta rimtai kalbėti apie galimą invaziją į Baltijos šalis, gali būti ženklas, kad V.Putino taktika veikia. Tačiau tai pavojingas žaidimas. „Rusija gali ne tik daug laimėti, bet ir daug pralaimėti“, – skelbė Rusijos dienraštis „Moskovskij Komsomolec“, kalbėdamas apie artėjančią Vakarų ir Rusijos konfrontaciją Sirijoje.

Ar tai yra tikra beprotystė, ar tik įtikinama vaidyba? Gali būti, kad nesugebėsime atskirti, kol bus per vėlu.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min