Nojkelno rajone Berlyne tradiciškai gyvena daug atvykėlių iš kitų šalių, tačiau nepasiturinčių bulgarų ir rumunų antplūdis čia jau suformavo atskiras „salas“, skelbia „Welt“.
H.Buschkowsky sakė, kad ir jo kolegos kituose didžiuosiuose Vokietijos miestuose susiduria su panašiomis problemomis. Tiesa, jis teigė, jog politikai Vokietijoje dar nesugeba pripažinti iškylančių sunkumų dėl šių atvykėlių integracijos.
„Kalbama apie Europos Sąjungos piliečius, ir mums reikia sugalvoti, kaip padėti jiems integruotis visuomenėje, jeigu jie nori pasilikti pas mus“, – sakė burmistras. Jis sakė, jog privaloma miestams skirti papildomų lėšų, kad šiems atvykėliams būtų sudarytos sąlygos įsilieti į vietos gyvenimą.
Pavyzdžiui, atvykėlių romų vaikai, kaip Europos Sąjungos piliečiai, turi teisę į vidurinį išsilavinimą. Vien į Nojkelno rajoną per pastaruosius kelis mėnesius atvyko keli šimtai vaikų iš Bulgarijos ir Rumunijos. Tad čia reikia daugiau mokytojų, taip pat mokančių rumunų ir bulgarų kalbas.
Burmistras sako puikiai suprantantis imigrantų motyvaciją. „Po Europos Sąjungos išplėtimo daugybė skurdžiai gyvenančių žmonių Bulgarijoje ir Rumunijoje tapo sąjungos piliečiais. Tai, kad jie keliauja į kitas šalis, norėdami užtikrinti sau pragyvenimą, savaime suprantama, kiekvienas iš mūsų darytų tą patį“, – sakė jis.
Kaip rašo „Welt“, netoli nuo Nojkelno, Kroicbergo rajono parke, prieš kurį laiką įsikūrė atvykėlių romų stovykla. Miesto valdžia kol kas sprendžia, ką su jais daryti.
Duisburge atvykėlių iš Rumunijos ir Bulgarijos skaičius jau pasiekė 4000. Viena visuomeninė organizacija jau kreipėsi į miesto valdžią, prašydama spręsti problemas miesto Hokfeldo rajone, kuriame apsistoja daugiausia atvykėlių iš šių šalių.
