15min be reklamos
2022 12 01, 09:44

Vokietija ir Norvegija siekia NATO vadovaujamos grupės jūrų infrastruktūrai saugoti

Vokietija ir Norvegija nori įkurti NATO vadovaujamą aljansą svarbiausiai povandeninei infrastruktūrai apsaugoti, trečiadienį pranešė šių šalių lyderiai.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahr Store'as
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahr Store'as / „AP“/„Scanpix“

Tokios iniciatyvos jie ėmėsi kelios savaitės po sprogimų dviejuose svarbiuose dujotiekiuose, susijusių su karu Ukrainoje.

„Šiuo metu prašome NATO generalinio sekretoriaus įsteigti povandeninės infrastruktūros apsaugos koordinavimo biurą“, – spaudos konferencijoje Berlyne sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

„Labai rimtai žiūrime į mūsų ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą, ir niekas neturėtų manyti, kad išpuoliai liks be pasekmių“, – sakė jis.

Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store sakė, kad aljansas būtų „neformali iniciatyva, skirta bendravimui tarp civilinių ir karinių subjektų“, o NATO bus „centras, koordinavimo taškas“.

Pasak jo, povandeniniai kabeliai ir vamzdynai yra „šiuolaikinės ekonomikos arterijos“, todėl būtina imtis „koordinuotų bendrų pastangų, kad būtų užtikrintas šios infrastruktūros saugumas“.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, kuris Berlyne dalyvauja saugumo konferencijoje, vėliau trečiadienį pasveikino bendrą pasiūlymą.

„NATO jau daugelį metų stengiasi apsaugoti mūsų povandeninę infrastruktūrą“, – sakė jis.

„Po neseniai įvykdyto „Nord Stream“ dujotiekių sabotažo suintensyvinome savo pastangas ir būtina daryti dar daugiau siekiant užtikrinti, kad mūsų jūros infrastruktūra būtų apsaugota nuo destruktyvių veiksmų ateityje“, – pabrėžė J.Stoltenbergas.

Rugsėjo pabaigoje dujotiekiuose „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ netoli Danijai priklausančios Bornholmo salos buvo pastebėti keturi dideli dujų nuotėkiai. Prieš pat juos seismologijos institutai užfiksavo du povandeninius sprogimus.

Dujotiekiai, jungiantys Rusiją su Vokietija, atsidūrė geopolitinės įtampos centre, Maskvai nutraukus dujų tiekimą Europai, kaip įtariama, keršijant už Vakarų sankcijas dėl invazijos į Ukrainą.

Nors tuo metu, kai įvyko nuotėkis, jie neveikė, abiejuose dujotiekiuose vis tiek buvo dujų ir jos per vandenį išsiveržė į atmosferą.

Rusija ir Vakarų šalys, ypač Jungtinės Valstijos, karštai ginčijosi dėl to, kas atsakingas už sprogimus.

Po nuotėkių kelios Europos šalys ėmėsi stiprinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų saugumą.

Anksčiau šį mėnesį Vokietijoje įvykusiame susitikime Didžiojo septyneto (G-7) vidaus reikalų ministrai įspėjo, jog sprogimai „Nord Stream“ dujotiekiuose parodė, kad „reikia geriau saugoti mūsų ypatingos svarbos infrastruktūrą“.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min