Po ketvirtadienio vakarą numatytų dvišalių diskusijų Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) pirmininkaus penktadienį vyksiančiam kasmetiniam susitikimui, kuris šį kartą rengiamas netoli Kelno.
Vokietijos karinių oro pajėgų („Luftwaffe“) bazėje taip pat posėdžiaus Prancūzijos ir Vokietijos gynybos ir saugumo taryba, o tai simboliškai pabrėš Europos ginklavimosi poreikį siekiant apsisaugoti nuo Rusijos grėsmės ir kompensuoti mažėjantį JAV įsipareigojimą.
Prancūzijos prezidentūra teigia norinti, kad penktadienio derybose būtų pasiekta pažanga įgyvendinant konkrečius projektus, siekiant atsigriebti po to, kai praėjusį mėnesį žlugo bendras Ateities kovinės aviacijos sistemos (FCAS) naiktintuvo projektas.
E. Macronas pirmadienį pareiškė „giliai apgailestaujantis“ dėl FCAS nesėkmės, kuri tapo Vokietijai bei Ispanijai atstovaujančios „Airbus“ ir Prancūzijos „Dassault“ ginčų auka.
Prancūzijos „nusivylimas“
Baiminamasi ir dėl kito bendro projekto – pagrindinės antžeminės kovos sistemos (MGCS), kuria siekiama pakeisti šiuo metu Prancūzijos ir Vokietijos naudojamus tankus.
MGCS taip pat patyrė vidinę įtampą po to, kai į projektą įsitraukė Vokietijos „Rheinmetall“, kilus nesutarimams dėl koncepcijos.
Kita nesutarimų priežastis – oro gynyba, Vokietijai stumiant savo Europos dangaus skydo iniciatyvą (ESSI), kuri labai priklauso nuo amerikietiškų „Patriot“ ir Izraelio bei JAV sukurtų „Arrow 3“ sistemų.
Gruodžio pradžioje Vokietijos kariuomenė pradėjo eksploatuoti pirmąjį tolimojo nuotolio raketų skydo „Arrow“ komponentą, kuris pirmą kartą buvo panaudotas už Izraelio ribų.
Prancūzija atsisakė dalyvauti šiame projekte, teigdama, kad tai padidins Europos priklausomybę nuo JAV, o žemynas turėtų siekti stiprinti savo gynybos pramonę.
Prancūzijos politinių lyderių nusivylimas dėl ESSI ir ankstesnio Vokietijos sprendimo įsigyti amerikietiškus naikintuvus F-35 „virto pykčiu“ po FCAS nesėkmės, neseniai paskelbtame straipsnyje teigė Prancūzijos ir Vokietijos santykių ekspertas Jacobas Rossas (Džeikobas Rosas).
Veiks vieni?
F. Merzo išsakytą siekį sukurti „stipriausią konvencinę kariuomenę Europoje“ Berlyno partneriai palankiai įvertino, nepaisant Vokietijos nacistinės ir militaristinės praeities šešėlio.
Nepaisant to, Prancūzijoje – antroje pagal dydį ginklų eksportuotojoje pasaulyje – nerimaujama dėl naujos konkurencijos iš Vokietijos pramonės, kurią paskatino didžiulės skolinimosi lėšos.
Taip pat abejojama, ar Berlynas pritaria Paryžiaus vizijai dėl didesnio Europos suvereniteto.
„Projekto turėti didesnę strateginę autonomiją Europoje, turėti stipresnę Europą stipresnėje NATO, negali būti be Vokietijos, o kadangi Vokietija dabar veikia viena, nerimaujame, kad nesugebėsime susitvarkyti“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas aukšto rango Prancūzijos pareigūnas.
Šie nesutarimai tik sustiprina būtinybę abiem sąjungininkėms daryti pažangą kitais klausimais, ypač dėl Prancūzijos vadovaujamos branduolinio atgrasymo programos idėjos.
E. Macronas anksčiau šiais metais teigė, kad Vokietija yra viena iš aštuonių šalių, sutikusių dalyvauti projekte.
Tačiau jis pabrėžė, kad Prancūzija – viena iš dviejų Vakarų Europos branduolinių valstybių – išlaikys griežtą branduolinių sprendimų priėmimo kontrolę.
Tikimasi, kad penktadienio susitikimuose bus įkurta Prancūzijos ir Vokietijos „valdymo grupė“, skirta stiprinti bendradarbiavimą radarų sistemų, „giliųjų smūgių pajėgumų“ ir priešraketinės gynybos srityse.
E. Macronas ir F. Merzas, kurie ketvirtadienio vakarą susitiks dvišaliam pokalbiui, taip pat ketina aptarti Europos konkurencingumą, ES biudžetą, skaitmeninį reguliavimą ir iniciatyvas kovai su dezinformacija.
