TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Vokietija ruošiasi painiems parlamento rinkimams

Angela Merkel
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Angela Merkel
Šaltinis: BNS
0
A A

Jei Vokietijoje galiotų JAV prezidento rinkimų tvarka, populiari kanclerė Angela Merkel beveik be abejonių nugalėtų didele persvara, tačiau rinkimų sistema šioje valstybėje nėra tokia paprasta.

Galiausiai jos konservatyvios pakraipos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir bavariškosios Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) blokas gali būti priverstas sudaryti nepatogią koaliciją su savo didžiausiais konkurentais, tokiais kaip Socialdemokratų partija (SPD), kad A.Merkel liktų valdžioje ketvirtą kadenciją.

Priežastis – Vokietijoje po karo įsigaliojusi rinkimų sistema, kurioje derinamas britų principas „viskas atitenka nugalėtojui“ bei amerikiečių proporcinio atstovavimo sistema, dėl kurios mažesnės partijos turi daugiau galimybių patekti į valdžią.

Paprasti faktai

Vokietijoje, didžiausioje Europos Sąjungos ekonomikoje ir daugiausiai gyventojų turinčioje Bendrijos narėje, balso teisę šiuo metu turi 61,5 mln. žmonių. Moterų, turinčių teisę atiduoti savo balsą šalies visuotiniuose rinkimuose, yra beveik 2 mln. daugiau nei vyrų.

Prieš ketverius metus rinkėjų aktyvumas siekė 71,5 proc.. Šis rodiklis šiek tiek išaugo nuo 2009-ųjų. Be to, jis yra didesnis nei daugumoje kitų Vakarų demokratinių valstybių.

Vokietijos rinkėjams per visuotinius rinkimus reikia atiduoti tiesioginį balsą už vieną iš kandidatų savo apygardoje bei pažymėti, už kurią partiją balsuoja.

Pirmuoju atveju užtikrinama, kad Bundestage, žemuosiuose parlamento rūmuose, bus visų 299 šalies apygardų atstovų.

Penkių procentų slenkstis

Prieš rinkimus visos partijos sudaro savo kandidatų sąrašus kiekvienoje iš 16 Vokietijos žemių. Tų sąrašų viršuje esantys politikai turi daugiau galimybių patekti į parlamentą.

Daugiausia balsų surinkusi partija gauna daugiausiai mandatų žemuosiuose rūmuose.

Pavyzdžiui, jei partija per pirmą balsavimą gauna tris tiesioginius mandatus, o pagal antro balsavimo rezultatus jai priklauso 10 vietų, dar septyni partijos nariai iš kandidatų sąrašo patenka į parlamentą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rinkimai Vokietijoje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Rinkimai Vokietijoje

Neaiškumų kyla, kai išsiskiria rinkėjų nuomonės balsavime už tiesioginius apygardos kandidatus ir bendrus partijų sąrašus. Jei kuri nors partija gauna daugiau tiesioginių mandatų nei jai turėtų būti suteikta pagal bendro balsavimo rezultatus, papildomi mandatai iš jos nėra atimami. Šie mandatai vadinami „pertekliniais“.

Dėl šios priežasties į Bundestagą gali patekti gerokai daugiau nei 598 parlamentarai. Po 2013-ųjų rinkimų į jį pateko 630 įstatymų leidėjų, tačiau šis skaičius gali būti dar didesnis.

Pagal dar vieną galiojančią taisyklę, į parlamentą patenka tik 5 proc. slenkstį peržengusios partijos. Tokia sąlyga numatyta dėl to, kad būtų užkirstas kelias perdėtam politiniam susiskaldymui ir būtų sulaikytos potencialiai ekstremistinės partijos.

Manoma, kad šiemet šį slenkstį pavyks peržengti 2013-aisiais nesėkmių patyrusiai liberaliai, verslui palankiai Laisvajai demokratų partijai (FDP) ir dešiniojo sparno populistams „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Partijos „Alternatyva Vokietijai“ rėmėjai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Partijos „Alternatyva Vokietijai“ rėmėjai

Rugsėjo 24-ąją 18 val. Vokietijos (19 val. Lietuvos) laiku užsidarius balsavimo apylinkėms, svarbiausias klausimas bus, ar kuri nors partija surinks absoliučią daugumą – 50 proc. žemųjų parlamento rūmų mandatų ir 1 balsą – kad įgytų teisę išrinkti kanclerį.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie 15min