„Vokietija nori, kad Jungtinė Karalystė liktų aktyvia ir konstruktyvia Europos Sąjungos dalimi“, – G.Westerwelle komentavo ilgai lauktą D.Camerono kalbą.
Pasak jo, Vokietija, kuri yra varomoji jėga siūlant naujas iniciatyvas už didesnį Europos ekonominės politikos koordinavimą, siekiant įveikti euro zonos skolų krizę, yra įsitikinusi, kad tokios reformos atitinka visų narių interesus.
„Siekiame kurti geresnę Europą; Europos Sąjunga tampa dar stipresnė, įveikdama skolų krizę ir atgaudama konkurencingumą pasaulyje, – G.Westerwelle nurodė žurnalistams, paskelbęs pranešimą vokiečių ir anglų kalbomis. – Vokietija nori ambicingos reformos ekonomikos ir valiutų sąjungoje. Sprendžiant lemiamus klausimus, tokius kaip bendros valiutos ateitis, mums reikia ne mažesnės, o didesnės integracijos.“
Tačiau atsižvelgdamas į Britanijos nuogąstavimus Vokietijos diplomatijos vadovas pareiškė, kad Berlynas neragina aukoti viso nacionalinio suverenumo. Kita vertus, jis tvirtino, kad narystė Bendrijoje yra pasiūlymas, pagrįstas principu „viskas arba nieko“.
„Mus sieja geresnės Europos vizija. Mums reikia naujo įsipareigojimo subsidijavimo principui. Ne viskas turi būti sprendžiama Briuselyje ir Briuselio“, – pažymėjo jis.
„Mes iš tiesų skiriamės vieni nuo kitų, tačiau razinų rankiojimas nėra išeitis. Mus sieja bendras likimas sudėtingais globalizacijos laikais. Ir sunkiais globalizacijos laikais mes, europiečiai, esame toje pačioje valtyje“, – pridūrė G.Westerwelle.
