Viskas nutiko savaitgalį po šv. Kalėdų, kai grupė plėšikų įsiveržė į vieną banką šalies vakaruose esančiame Gelzenkirchene.
Tai padaryta tiesiog išgręžus sienoje skylę pramoniniu grąžtu.
Jie ištuštino daugiau nei 3 tūkst. seifų ir pabėgo su milijonais eurų, tačiau policija jų dar nerado.
Tuo metu banko klientai, kurie prarado gyvenimo santaupas, šeimos papuošalus ir kitas vertybes, yra šokiruoti, sumišę ir pikti. Jaučiasi, kad pasitikėjimas institucijomis susvyravo.
Ši byla iškėlė įvairiausių sudėtingų klausimų, kai kuriuos iš jų įvardino Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės vidaus reikalų ministras Herbertas Reulas.
„Kodėl niekas nepastebėjo, kas vyksta? Ar prie to prisidėjo insider'is? Kaip niekas neišgirdo grąžto ir kaip vagys tiksliai žinojo, kur yra saugykla? Ar banko apsaugos sistemos buvo per silpnos?“ – klausė vietos politikas.
Gelzenkircheno policija šiuo metu prašo liudininkų pagalbos.
Tyrėjai mano, kad vagys į banką greičiausiai įsilaužė per šalia esančią automobilio stovėjimo aikštelę. Manoma, kad jie pasinaudojo evakuacinėmis durimis tarp aikštelės ir banko.
Įprastai šios durys iš išorės neatsidaro, tačiau gauja sugebėjo padaryti taip, kad jos nebūtų tinkamai uždarytos, tokiu būdu randant galimybę netrukdomai privažiuoti prie banko pastato.
Policija mano, kad nuo ten jie įveikė kelias saugumo sistemas ir pateko į archyvo patalpą, esančią šalia saugyklos banko rūsyje.
Ten jie įrengė grąžtą ir padarė 40 cm pločio skylę sienoje, kuri veda į saugyklą.
Bankas, kaip manoma, buvo apšvarintas maždaug tarp gruodžio 27 ir 29 dienos, o vagys vos nebuvo prigauti prieš pat patekdami į saugyklą, kadangi gruodžio 27 dieną, 6 val. ryto, ugniagesiai ir apsaugos įmonė gavo pranešimą, kad banke suveikė priešgaisrinė signalizacija.
Policija ir 20 ugniagesių atvyko į banką po 15 minučių, tačiau nieko nerado, nors signalizacija suveikė saugykloje.
Ugniagesiai negalėjo į ją patekti, nes ji buvo uždaryta ir užrakinta apsauginėmis žaliuzėmis. H.Reulas sakė, kad ugniagesiai nematė jokių dūmų ar ugnies, nebuvo pastebėta jokios žalos, todėl nusprendė, kad tai buvo netikras pavojus, kas nėra neįprasta.
H.Reulas žemės parlamento komitetui taip pat atskleidė, kad policija tuo metu neturėjo teisės apieškoti banko, kadangi tai turėjo padaryti ugniagesiai – policijai būtų reikėjo kratos orderio.
Saugykloje vagys atidarė beveik visus 3250 seifų ir paėmė ten buvusius pinigus, auksą ir papuošalus.
H.Reulas teigė, kad banko kompiuterių sistemos rodo, jog į pirmą seifą buvo įsilaužta apie 10.45 val. gruodžio 27 dieną, o į paskutinį – apie 14.44 val. Kol kas neaišku, ar vagys iš tiesų per keturias valandas atidarė visus seifus ar sistema tiesiog nustojo veikti.
Liudininkai vėliau policijai teigė gruodžio 28-osios naktį matę keletą vyrų automobilių aikštelės laiptinėje. Jie su savimi nešėsi didelius maišus.
Pareigūnai neatskleidė, kiek pinigų buvo pavogta, tačiau Vokietijos žiniasklaida skelbė, kad buvo paimta apie 100 mln. eurų.
Policija taip pat paviešino nuotraukas ir vaizdo medžiagą iš automobilių aikštelės vaizdo stebėjimo kamerų. Medžiagoje matyti vyrai su juodomis kaukėmis ir du automobiliai suklastotais valstybiniais numeriais – juodas „Audi RS6“ ir baltas „Mercedes Citan“.
Apie vagystę nebuvo žinoma, kol nesuveikė dar viena priešgaisrinė signalizacija gruodžio 29 dienos paryčiais. Ugniagesiai tada atvyko į banką ir rado tikrą chaosą.
H.Reulas tikino, kad viskas atrodė kaip „sąvartynas“, kadangi ant grindų buvo išmėtyta per 500 tūkst. įvairiausių daiktų – seifų turinys, kurį vagys paliko.
Dauguma šių daiktų buvo sugadinti, kadangi vagys juos apipylė vandeniu ir chemikalais.
Nuo to laiko pareigūnai kruopščiai tiria šiuos daiktus ieškodami bent menkiausios užuominos, tuo pačiu bandoma nustatyti, kas kam priklauso.
Paaiškėjus, kad įvyko apiplėšimas, maždaug 200 banko klientų susirinko šalia banko ir pareikalavo būti įleisti vidun, tačiau to padaryti neleido policija.
63-ejų Joachimas Alfredas Wagneris teigė praradęs ne tik aukso, kuris vertas dešimčių tūkstančių eurų, tačiau ir papuošalų, kurie priklausė jo tėvui ir seneliams.
Jis banke išsinuomojo seifą po to, kai keletą kartų vagys bandė įsilaužti į jo butą. Tuo metu jis manė, kad banke laikyti vertingus daiktus bus saugiau: „Verkiau iš pykčio“, – teigė jis.
Banko teigimu, seifų turinys įprastai yra apdraustas 10,3 tūkst. eurų už vienetą.
J.A.Wagneris yra vienas pirmųjų žmonių, kurie pateikė ieškinį bankui. Reikalauja atlyginti žalą už tai, ką jis ir jo advokatas Danielis Kuhlmannas įvardino kaip „nepakankamą saugumą“. Dar vienas žmogus seife laikė 400 tūkst. eurų, kuriuos gavo už buto pardavimą ir laikė pensijai.
Bankas tvirtino, kad pats tapo nusikaltimo auka ir kad jo patalpos buvo apsaugotos pažangiausiomis technologijomis.
Kai kurie banko klientai turi oficialius savo seifų kvitus, tačiau kai kurie tokių dokumentų neturi, todėl H.Reulas pabrėžė, kad net pats bankas nežino, kas tiksliai buvo seifuose, nes „kiekvienas žmogus galėjo ten įdėti bet ką“.
Jis taip pat pabrėžė, kad padaryta ir psichologinė žala, o aukoms „turime padėti“, kadangi „daugumai tai nėra tik turto praradimas, tai taip pat paveikė jų pasitikėjimą saugumu ir mūsų tvarka“.
Policijos viršininkas Timas Frommeyeris tikino, kad pareigūnai nagrinėja vieną didžiausių bylų Šiaurės Reino-Vestfalijos istorijoje: „Mano departamentas ir visi jo darbuotojai supranta šios bylos mastą. Finansinė žala, neaiškumas ir nusivylimas yra gilūs“.
Netrukus po to, kai pareigūnai suprato, kad bankas buvo apvogtas, kraštutinių dešiniųjų politinė jėga „Alternatyva Vokietijai“ surengė mitingą prie banko ir sulaukė kaltinimų bandymu kurstyti neramumus.
Vokietijos leidinys „Der Spiegel“ teigė, kad apiplėšimas tapo politine problema ir kažko daugiau nei nusikaltimas simboliu: Jausmas, kad pažadai dėl saugumo yra tušti, kad institucijos žlunga, kad niekas nėra laikomas atsakingu“.
