Kalbama, kad bendros investicijos į gamyklą – pirmąją TSMC gamyklą Europoje – viršys 10 mlrd. eurų ir projektą „tvirtai rems Europos Sąjunga (ES) bei Vokietijos vyriausybė“, taip pat TSMC projekto partneriai.
Kad pastatytų gamyklą, „Taiwan Semiconductor Manufacturing Company“ (TSMC) įsteigs bendrą įmonę su Vokietijos grupėmis „Bosch“ ir „Infineon“ bei Nyderlandų įmone NXP. Bendrovių pranešime nurodoma, kad statyba bus pradėta 2024 metų antrąjį pusmetį.
TSMC yra pirmaujanti puslaidininkių gamybos sektoriaus dalyvė, kontroliuojanti daugiau kaip pusę pasaulinės mikroschemų gamybos apimties.
Planuojama, kad gamyba naujojoje gamykloje Vokietijoje bus pradėta iki 2027 metų pabaigos. Gamykloje taip pat bus sukurta apie 2 tūkst. tiesioginių darbo vietų.
Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) patarėjas ekonomikos klausimais Joergas Kukiesas (Jorgas Kukisas) socialiniame tinkle X parašė, kad „tai dar vienas svarbus žingsnis įgyvendinant mūsų strategiją, kuria siekiama, kad Vokietija taptų pirmaujančia pasaulio puslaidininkių pramonės vieta“.
Dėl Rusijos karo Ukrainoje sukeltos energetikos krizės Vokietija ir jos sąjungininkės stengiasi sumažinti priklausomybę nuo tokių šalių, kaip Kinija, ir didinti jautrių komponentų, pavyzdžiui, puslaidininkių, vidaus gamybą.
ES siekia, kad iki 2030 metų Europai tenkanti pasaulinės puslaidininkių gamybos dalis padidėtų iki 20 procentų.
Tokie lustai nuo technologijų vis labiau priklausomam pasauliui yra itin reikalingi – jie naudojami įvairiausiuose prietaisuose ir įtaisuose, nuo kompiuterių ir išmaniųjų telefonų iki raketų.
Daugybė iššūkių
Įtampa tarp Kinijos ir Taivano – savivaldžios demokratinės salos, kurią Pekinas laiko savo teritorija – verčia Vakarus atsargiai vertinti savo priklausomybę nuo TSMC.
Naujoji gamykla Vokietijoje įsikurs rytiniame Drezdeno mieste Saksonijos žemėje, kuri dėl savo aukštųjų technologijų gamybos bazės žinoma kaip Silicio Saksonija.
„Europa yra labai perspektyvi vieta puslaidininkių inovacijoms, ypač automobilių ir pramonės srityse, ir mes tikimės, kad kartu su talentingais europiečiais galėsime įgyvendinti šias inovacijas naudodami savo pažangias ... technologijas“, – sakoma TSMC vadovo CC Wei (Si Si Vėjaus) pareiškime.
Tačiau Vokietijos mikroschemų pramonė susiduria su daugybe iššūkių, pradedant aukštomis energijos kainomis po Rusijos invazijos į Ukrainą ir baigiant kvalifikuotų darbuotojų trūkumu.
Birželį Berlynas ir „Intel“ po kelis mėnesius trukusių įtemptų derybų pasirašė susitarimą, pagal kurį JAV mikroschemų milžinė statys gamyklas rytiniame Magdeburgo mieste.
Tačiau numatyta didžiulė valstybės parama – o Berlynas 33 mlrd. eurų vertės projektui skiria 9,9 mlrd. eurų – sulaukė prieštaringų vertinimų ir kai kurie ekspertai ir politikai net abejoja, ar verta investuoti.
TSMC Vokietijos žadamos finansinės paramos lygio neatskleidė, tačiau vokiečių verslo savaitraštis „Handelsblatt“ pirmadienį pranešė, kad ji gali siekti 5 mlrd. eurų.
