Buvęs SS smogikas Heinrichas Boere ne kartą buvo prisipažinęs dėl šaltakraujiškai įvykdytų žmogžudysčių, tačiau šešis dešimtmečius sugebėjo išvengti teisingumo, mat1947 metais pabėgo iš karo belaisvių stovyklos ir grįžo į gimtąją Vokietiją.
Invalido vežimėlyje sėdintis H.Boere, vilkintis raudonos ir baltos spalvų dryžuotą megztinį, pilkas kelnes ir avintis sandalus, nerodydamas emocijų išklausė nuosprendį, kuris buvo perskaitytas sausakimšoje teismo salėje.
„Šie nužudymai buvo įvykdyti visiškai nesirenkant“, – sakė teismo pirmininkas Gerdas Nohlis Vokietijos vakariniame Acheno mieste.
Byloje, kuri tikriausiai yra viena iš paskutiniųjų, susijusių su Antrojo pasaulinio karo metais nacių įvykdytais karo nusikaltimais, prokurorai siekė, kad H.Boere būtų nuteistas kalėti iki gyvos galvos dėl vaistinininko Fritzo Bicknese, dviračių krautuvės savininko Teuniso de Grooto ir Franso Willemo Kusterso šaltakraujiško nužudymo.
H.Boere, kuris šiuo metu gyvena vienuose slaugos namuose Vokietijoje, anksčiau šešis dešimtmečius sugebėdavo išsisukti nuo teisingumo, nors ne kartą yra prisipažinęs dėl įvykdytų žmogžudysčių.
„Taip, aš jų atsikračiau, – jis pasakojo žurnalui „Focus“ 2008 metais. – Tai nebuvo sunku. Tereikia paspausti pirštą... Pykšt! Negyvas!“
Tačiau jis taip pat tvirtina, kad priklausė SS specialiųjų pajėgų padaliniui, kuriam buvo patikėta žudyti įtariamus pasipriešinimo narius arba šalininkus, todėl jis negalėjo atsisakyti vykdyti įsakymų, nes būtų atsidūręs koncentracijos stovykloje.
H.Boere gimė Vokietijos mieste Ešveileryje olando ir vokietės šeimoje, kuri persikėlė gyventi į Nyderlandus, kai sūnui buvo dveji. Jis užsirašė kaip savanoris į „Waffen SS“ 1940 metais ir kovėsi Rytų fronte, o iš ten grįžo 1943 metais.
1945 metais H.Boere pakliuvo į nelaisvę ir kurį laiką praleido įvairiose karo belaisvių stovyklose, o 1947 metų birželį jam pavyko pabėgti, sakoma teismui pateiktuose dokumentuose.
1954 metais jis grįžo į Vokietiją ir dirbo angliakasiu iki 1976 metų.
H.Boere buvo už akių nuteistas myriop Amsterdame 1949 metais. Vėliau šis nuosprendis buvo pakeistas įkalinimu iki gyvos galvos.
Po Niurnbergo tribunolo, kuriame keli aukšti nacių pareigūnai buvo nuteisti myriop, Vokietijos institucijos ištyrė daugiau nei 25 tūkst. įtariamų nacių bylų, tačiau daugelis jų nebuvo perduotos teismui.
Tačiau pastaruoju metu, kai daugelis Antrojo pasaulinio karo liudininkų yra vyresni nei 80 metų, buvo suimti keli įtariami karo nusikaltėliai ir įvyko teismo procesai.
Bene didžiausio atgarsio sulaukė 89 metų Johno Demjanjuko stojimas prieš Miuncheno teismą praeitų metų lapkritį.
Šis asmuo kaltinamas prisidėjęs prie 27 900 žmonių nužudymo Ukrainoje veikusioje Sobiboro mirties stovykloje. Pasak prokurorų, Demjanjukas buvo vienas iš tos stovyklos sargybinių.
