Tačiau jų masinės eitynės nublanko prieš 100 tūkst. žmonių, išėjusių į gatves visoje šalyje pasisakyti už toleranciją.
Kanclerė Angela Merkel anksčiau pabrėžė, kad „islamas turi vietą Vokietijoje“ ir pareiškė, kad antradienį kartu su dauguma savo ministrų dalyvaus Berlyne organizuojamose musulmonų bendruomenės eitynėse prieš ekstremizmą.
Tačiau judėjimo „Europiečiai patriotai prieš Vakarų islamizaciją“ (PEGIDA) šalininkai taip pat masiškai dalyvavo jau 12-oje demonstracijoje nuo praeito spalio Dresdeno mieste, kuriame ši organizacija buvo įkurta.
Eitynių dalyviai mojavo Vokietijos nacionalinėmis vėliavomis ir laikė plakatus su užrašais „Kovok su islamizacija, stabdyk užsieniečių antplūdį dabar“ bei „Stabdyk multikultūralizmą. Mano tėvynė išliks vokiška“.
Demonstrantai, kurių daugelis ant rankų buvo užsirišę juodus raiščius, tylos minute pagerbė praeitą savaitę 17 žmonių gyvybių nusinešusių islamistų išpuolių Paryžiuje aukas.
Kai kurie nešė Prancūzijos vėliavas ir plakatus su užrašais „Jie negali nužudyti mūsų laisvės“ ir „Je suis Charlie“ (Aš esu „Charlie“), reikšdami solidarumą su išpuolio prieš satyrinį savaitraštį „Charlie Hebdo“ aukomis.
Tokių teroro išpuolių „gali įvykti bet kur“, sakė 70-metė protestuotoja Juta Starke, pridūrusi, kad vos sužinojusi apie tas šaudynes Paryžiuje pagalvojo, kad už jų stovi „islamas, islamo politinė ideologija“.
Politiniai lyderiai ragino PEGIDA atšaukti savo naujausią demonstraciją, sakydami, kad judėjimas neturi teisės kurstyti neapykantos musulmonams, dangstydamasis solidarumu su teroro aukomis.
„Tiesiog pasišlykštėtina, kaip žmonės, stovintys tų protestų, stengiasi išnaudoti nepakenčiamus nusikaltimus Paryžiuje“, – sakė teisingumo ministras Heiko Maasas.
Pirmadienį taip pat įvyko pirmosios PEGIDA šalininkų eitynės užsienyje, kai apie 200 žmonių surengė protestą prieš islamą Norvegijos sostinėje Osle.
Aktyvistai taip pat paskelbė planuojantys surengti panašių protestų Šveicarijoje ir Austrijoje, o kitos Europos ultradešiniųjų grupės išsakė palaikymą šiam judėjimui.
Tačiau PEGIDA siunčiama ksenofobinė žinia išprovokavo gausias atsakomąsias demonstracijas, kurios pagal dalyvių skaičių pirmadienį smarkiai pranoko prieš užsieniečius nukreipto judėjimo ir jo regioninių atšakų šalininkų mitingus.
PEGIDA priešininkų eitynėse Dresdene dalyvavo per 8 tūkst., Leipcige – 30 tūkst., Miunchene – 20 tūkst., Hanoveryje – 17 tūkst., Sarbriukene – 9 tūkst., Diuseldorfe – 5 tūkst., Berlyne ir Hamburge – po 4 tūkst., o Rostoke – 2 000 žmonių, nurodė nacionalinė naujienų agentūra DPA. Mažesnės demonstracijos taip pat vyko kituose miestuose.
Dresdene vienas PEGIDA protestuotojas nešė plakatą, kuriame A.Merkel buvo pavaizduota prisidengusi veidą musulmonišku šydu, pašiepiant kanclerę, kuri ragino piliečius nedalyvauti šio judėjimo eitynėse.
A.Merkel anksčiau pirmadienį pažymėjo, kad „islamas turi vietą Vokietijoje“, ir pridūrė, jog ji esanti „visų vokiečių kanclerė“.
Vyriausybės vadovė sakė, kad dalyvaus budėjime prie Brandenburgo vartų Berlyne, organizuojamo Vokietijos musulmonų centrinės tarybos, kurio šūkis bus: „Palaikykime vieni kitus. Teroras – ne mūsų vardu!“
Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas pasakys kalbą tame renginyje, kuriame taip pat dalyvaus vicekancleris Sigmaras Gabrielis, užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris ir kiti aukšto rango pareigūnai.
A.Merkel padėkojo apie 4 mln. narių turinčios Vokietijos musulmonų bendruomenės lyderiams, greitai ir aiškiai pasmerkusiems jų tikėjimo vardu įvykdytus išpuolius per praeitos savaitės kruvinus įvykius Paryžiuje.
„Vokietija nori taikiai sugyventi su musulmonais ir kitų tikėjimų nariais“, o antradienį vyksiantis gedulingas budėjimas pasiųs „labai tvirtą žinią“, kanclerė sakė per bendrą spaudos konferenciją su Turkijos premjeru Ahmetu Davutoglu.
A.Merkel ir A.Davutoglu sekmadienį kartu su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u ir daugeliu kitų pasaulio lyderių dalyvavo milžiniškose solidarumo eitynėse Paryžiuje.
Leipcigo miestas, kuriame pirmadienį pirmąkart buvo surengta PEGIDA demonstracija, pritraukusi kelis šimtus protestuotojų, dėl visa pikta uždraudė viešai rodyti musulmonų pranašą Muhammadą vaizduojančias karikatūras.
