Hamburgo komitetas aiškinasi, kodėl vietos finansų tarnybos 2016 metais atsisakė mėginimo išieškoti 47 mln. eurų mokesčių iš privataus banko „M.M.Warburg“ dėl naudojimosi cum-ex schema.
Socialdemokratas O.Scholzas 2011–2018 metais dirbo Hamburgo meru, o pastaruoju metu šalies lyderiui teko nekart sklaidyti įtarimus dėl jo galimo vaidmens didžiulio masto mokestinio sukčiavimo schemoje.
Į komiteto posėdį atvykęs kancleris niūriai apžvelgė patalpą ir prisiekė, kad sakys tiesą.
Tuomet jis pakartojo esąs nekaltas.
„Neturėjau jokios įtakos (banko) „Warburg“ mokesčių procedūroms“, – patikino jis.
Pirmąkart 2017 metais į viešumą iškilusioje vadinamojoje cum-ex sukčiavimo schemoje dalyvavo daug veikėjų, kurie staigiai apsikeisdavo bendrovių akcijomis dividendų mokėjimo dieną, kad už vieną išmokėjimą jiems būtų pritaikytos kelios mokesčių lengvatos.
Vokietijoje dėl šio skandalo kaltinimai pareikšti dešimtims asmenų, tarp kurių esama bankininkų, biržos maklerių, teisininkų ir finansų konsultantų.
Hamburge vykusiame posėdyje O.Scholzas atrodė ramus ir pasitikintis savimi. Jis laikėsi pareiškimų, kuriuos išsakė duodamas parodymus komitetui 2021 metais.
Įtarimus dėl politinės įtakos „Warburg“ byloje jis pavadino „melagingais ir niekuo nepagrįstais“.
Nusmukę reitingai
Apklausa Hamburge įvyko O.Scholzo populiarumui per pirmuosius šešis darbo kanclerio poste mėnesius smarkiai nusmukus. Vyriausybės vadovas buvo griežtai kritikuojamas dėl esą per silpno atsako į Rusijos invaziją Ukrainoje.
Kancleriui taip pat sunkiai sekėsi nuraminti vokiečius dėl žiemą gresiančio energijos stygiaus ir labai realios Europos didžiausios ekonomikos recesijos tikimybės.
O.Scholzas šią savaitę sulaukė kritikos, kad ne iškart pasmerkė palestiniečių prezidento Mahmudo Abbaso komentarus apie Holokaustą per vizitą Berlyne.
Penktadienį vykusiame posėdyje O.Scholzo buvo paklausta apie jo 2016 metų pokalbius su tuomečiu banko „Warburg“ vadovu Christianu Oleariusu: iš pradžių jis pripažino, kad buvo susitikęs su bankininku, o vėliau tai lyg ir paneigė.
Kancleris tvirtino, kad neprisimena jokių konkrečių susitikimų su Ch.Oleariusu, ir pabrėžė, kad būdamas Hamburge turėjo daugybę susitikimų su verslo atstovais.
„Niekur nėra nė menkiausios užuominos“, kad per tokius susitikimus būtų susitarta dėl ko nors netinkama, sakė jis ir patikino, kad visada elgėsi „teisingai“.
„Atminties spragos“
O.Scholzas taip pat neigė daręs kokią nors nederamą įtaką „prieš ar po susitikimų“. Jo teigimu, Hamburgo miestas „šiuo klausimu nepatyrė jokios finansinės žalos“.
Opozicijoje esančių Vokietijos konservatorių lyderis Friedrichas Merzas dienraščiui „Handelsblatt“ sakė, kad „netiki nė vienu kanclerio žodžiu“.
„Vargu ar Vokietijoje yra tokių, kurie tiki Olafo Sholzo daugybe atminties spragų“, – sakė jis.
Hamburgo tyrime taip pat figūruoja buvęs parlamentaras iš O.Scholzo Socialdemokratų partijos (SPD) Johannesas Kahrsas.
Vokietijos žiniasklaidos duomenimis, neseniai tyrėjai J.Kahrso banko seife rado apie 200 tūkst. eurų grynaisiais, tačiau neaišku, ar šis radinys kaip nors susijęs su cum-ex skandalu.
Penktadienį paklaustas apie grynuosius O.Scholzas sakė, kad „nieko nežino apie seifą, jo turinį ar jo kilmę“.
Kaip praneša Vokietijos žiniasklaida, tyrėjai išanalizavo su šiuo skandalu siejamus elektroninius laiškus paskyroje, kuria O.Scholzas naudojosi dirbdamas Hamburgo meru.
Pasak žiniasklaidos, jie taip pat paėmė elektroninių laiškų iš buvusios O.Scholzo biuro vadovės Jeanette Schwamberger, galinčių suteikti naujos informacijos šia tema.
Remiantis pranešimais, šie laiškai „gali būti svarbūs renkant įrodymus, nes juose pateikiami svarstymai apie duomenų ištrynimą“.
