Atsižvelgdamas į derybas dėl paliaubų Ukrainoje, Vokietijos užsienio reikalų ministras pabrėžė rimtų saugumo garantijų iš Vakarų, ypač iš JAV, svarbą.
„Žinoma, tai reiškia įsipareigojimą ir tikrą „Norinčiųjų koalicijos“ pasiryžimą palaikyti Ukrainą, jei Rusija vėl ją užpultų“, – naujienų agentūrai dpa Berlyne sakė CDU partijos politikas.
Svarbūs saugumo įsipareigojimai iš Vakarų pusės
Ukraina galėtų būti pasirengusi daryti nuolaidas, įskaitant galimas teritorines nuolaidas, tik tuo atveju, jei Vakarai, pirmiausia JAV, prisiimtų tvirtus saugumo įsipareigojimus, – sakė J.Wadephulis. Kartu prie to turėtų prisidėti ir europiečiai. Kaip tai būtų organizuojama, „išsamiau aptarsime tada, kai bus sudarytos paliaubos ir kai rimtai pamatysime, kad Rusija pasirengusi rimtai galvoti apie taiką“.
Rusija yra pasirengusi derėtis. Tačiau užsienio reikalų ministras kritikavo, kad tai skiriasi nuo tikro noro sudaryti taiką. „Iki šiol to nematėme“, – sakė jis.
Saugumas „tik iš jėgos pozicijų“
J.Wadephulis įspėja, kad jei pastangos pasiekti paliaubas Ukrainoje bus sėkmingos, negalima pasiduoti saugumo jausmui.
„Mūsų analizė yra ir artimiausioje ateityje išliks tokia, kad saugumą Europoje galime pasiekti tik kaip saugumą nuo Rusijos“, – sakė jis. Saugumą galima pasiekti tik „turint jėgos poziciją, vienybę Aljanse ir gynybos pajėgų Bundesverą“.
„Turime pasiruošti“
Jis nenorėjo spėlioti, koks didelis yra pavojus, kad Vladimiras Putinas pasinaudos paliaubomis, kad galėtų dar greičiau užpulti NATO teritoriją.
„Galiu tik patarti, kad pasiruoštume tokiai galimybei“, – pridūrė J.Wadephulis. To būtų galima pasiekti kuriant Šiaurės Atlanto gynybos aljanso NATO saugumo struktūras ir rengiant personalą bei materialiai pertvarkant Bundesverą į kariuomenę, kuri vėl būtų visiškai pajėgi užtikrinti šalies ir Aljanso gynybą.
Gynybos vadovas vertina skeptiškai
15min primena, kad Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius skeptiškai vertina didelio masto Rusijos ir NATO karo scenarijų, tačiau pabrėžia, kad dėl to Bundesveras neturi atsisakyti ginkluotės modernizavimo, rašo Vokietijos leidinys „Die Zeit“.
B.Pistorius buvo paprašytas pakomentuoti NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte žodžius, kad NATO turi būti „pasirengusi tokio masto karui, kokį patyrė mūsų seneliai ir proseneliai“.
„Galbūt jis norėjo labai vaizdingai apibūdinti, kas gali atsitikti. Aš netikiu tokiu scenarijumi. Mano nuomone, Putinas neketina pradėti plataus masto pasaulinio karo prieš NATO“, – sakė Vokietijos ministras.
Jo nuomone, Vladimiras Putinas nori sunaikinti NATO iš vidaus, keldamas abejones dėl Aljanso vienybės ir tikrindamas jo reakciją į pakartotinius jo oro erdvės pažeidimus.
„Ar sąjungininkų „Eurofighter“ naikintuvai liks ant žemės, nes jie nebevertina to rimtai? Ar jie pasitrauks, nes nieko nevyksta? Arba ar jie pasirengę paskelbti 5 straipsnį, jei kas nors atsitiks prie Baltijos šalių sienų? Putinas strategiškai dirba, kad priverstų amerikiečius pasitraukti“, – pridūrė B.Pistorius.
