Iki -60% prenumeratai. Išskirtinis gegužės pasiūlymas.
Išbandyti

Vokietijos patirtis: kaip turėtų veikti registracijos į darželius sistema?

Matant vilniečių tėvų įniršį dėl neveikiančios vaikų registravimo į darželius sistemos, vokiečių pasakojimai, kaip jie ieško vietos darželiuose savo atžaloms, yra lyg balzamas ausims. Jie irgi skundžiasi vietų trūkumu, skuba užregistruoti kuo mažesnius vaikus, tačiau daug ką galima sutvarkyti internetu ar telefonu be kelių valandų laukimo savivaldybėje, ikimokyklinę įstaigą pasirinkti savo nuožiūra ir atsisakyti tos, kur, pavyzdžiui, nepatinka žaidimų aikštelė. Nesėkmės atveju pasiūloma ne viena alternatyva, nes valstybė tiesiog privalo vaikui užtikrinti vietą darželyje.
Cristina Di Nezza su vyru Giangiacomo Guglielmini ir sūnumi Marco
Cristina Di Nezza su vyru Giangiacomo Guglielmini ir sūnumi Marco / Asmeninio archyvo nuotr.

Populiarėja dvikalbiai darželiai

Vokietijoje darželis, priešingai nei mokykla, neprivalomas. Tačiau, kaip nurodyta įstatymuose, kiekvienas vaikas turi teisę jį lankyti nuo trejų metų iki maždaug šešerių, kai pradeda eiti į mokyklą. Tai reiškia, kad Vaikų, jaunimo ir šeimos departamentai (Jugendamt) savivaldos institucijose privalo rasti vietą darželyje bent pusei dienos kiekvienam mažyliui.

Tiesa, vietų darželiuose stoka aktuali ir Vokietijoje, todėl siūloma vaikus užregistruoti kuo anksčiau.

Štai „Goethe“ institutas pataria tuo pasirūpinti vos susilaukus kūdikio. Bet kebeknė, kokioje yra atsidūrę vilniečiai, Vokietijoje sunkiai įsivaizduojama ir patarimas pirmiau aplankyti darželį, o paskui planuoti šeimos pagausėjimą į realybę panašus tik Lietuvoje.

„Kuo anksčiau“ vokiškai reiškia nelaukti mokslo metų pradžios (rugpjūčio ar rugsėjo, priklausomai nuo regiono), bet užregistruoti vaiką ateinantiems mokslo metams bent pavasario pradžioje.

Tiesa, pavėlavusieji neturėtų nuleisti rankų – kai kurie darželiai naujokus priima bet kada, ypač jei tėvai atsikrausto kaip tik tuo metu. Blogiausiu atveju galima įsirašyti į laukiančiųjų sąrašą.

Forumuose tėvai prašo patarimų, kaip užregistruoti pusantrų ar dvejų metukų sulaukusias atžalas.

Replikų, kad reikėjo atsibusti užpernai, jie nesulaukia. Priešingai, daugelis darželių net neregistruoja mažylių, kuriems dar nėra dvejų.

Replikų, kad reikėjo atsibusti užpernai, jie nesulaukia. Priešingai, daugelis darželių net neregistruoja mažylių, kuriems dar nėra dvejų.

Patarimas tėvams paprastas: tiesiog užsukti į norimą darželį ir paklausti, ar jie turės vietų.

Vienas vyras teigiamo atsakymo sulaukė dviejuose iš penkių aplankytų darželių ir pasirinko, kuris žmonai buvo labiau prie širdies. Tiesa, prieš tai reikia aplankyti Jugendamt ir gauti specialią pažymą, su kuria per porą mėnesių reikia apsilankyti darželyje.

Vokietijoje darželiai, kuriuos lanko daugiau nei 80 proc. trejų-šešerių metų vaikų, priklauso vietos valdžiai, privačioms, labdaros ar religinėms organizacijoms (dažniausia – protestantų ar katalikų bažnyčioms).

Juose vaikus galima palikti visai dienai ar tik pusei (nuo 8 iki 12 val. arba nuo 14 iki 17 val.).

Ne visuose mažyliai gauna pietus – kartais tėvai turi pasirūpinti įdėti maisto. Mokestis paprastai siekia 70-120 eurų per mėnesį už valstybinius darželius ir 150-200 eurus – už privačius.

Mokesčio dydį lemia tėvų pajamos, turimų vaikų skaičius ir laiko, kiek reikalinga priežiūra, trukmė.

Ne visuose mažyliai gauna pietus – kartais tėvai turi pasirūpinti įdėti maisto. Mokestis paprastai siekia 70-120 eurų per mėnesį už valstybinius darželius ir 150-200 eurus – už privačius.

Augant imigrantų skaičiui, sparčiai daugėja dvikalbių darželių, ypač didesniuose miestuose.

Pavyzdžiui, Diuseldorfe veikia net japoniškas darželis. Tiesa, už tokius darželius gali tekti pakloti po 500-1000 eurų per mėnesį.

Keblesnė situacija su mažesniais vaikais. Jie gali lankyti lopšelius, tačiau vietos juose, priešingai nei darželiuose, negarantuojamos.

Prie netoli mano namų esančios protestantų bažnyčios veikia lopšelis. Rytais galima pamatyti, kaip kelios jaunos auklėtojos „gano“ būrelį vos ant kojų išsilaikančių pyplių.

Tiesa, įsiprašyti į šį lopšelį – ne taip paprasta. Reikia ne šiaip lankytis šioje bažnyčioje, bet dar ir mokėti bažnyčios mokestį, kurio norėdami išvengti dalis gyventojų oficialiai deklaruoja netikintys.

Už vaikus – finansinės paskatos

Maždaug Šiaulių dydžio Ulme (Pietų Vokietija) gyvenanti italė Cristina Di Nezza savo sūnų Marco, kuriam netrukus sukaks metukai, jau užregistravo į lopšelį.

Moteris teigė girdėjusi ne vieną skundą, kad sunku rasti vietą vaikui ikimokyklinėje įstaigoje, patariama užregistruoti dar prieš gimimą, bet jai šis procesas nepaliko karčių nuosėdų. Tiesa, kliūčių dažniau kyla valstybiniuose lopšeliuose ar darželiuose – rasti vietą privačiame kur kas lengviau.

Maždaug Šiaulių dydžio Ulme (Pietų Vokietija) gyvenanti italė Cristina Di Nezza savo sūnų Marco, kuriam netrukus sukaks metukai, jau užregistravo į lopšelį.

Lopšelio pirmagimiui ji su vyru Giangiacomo Guglielmini pradėjo ieškoti pernai spalį.

Ulmo tinklalapyje susirado lopšelių sąrašą, užpildė specialią anketą, nurodė, kurioje miesto zonoje gyvena, ir pasirinko keletą lopšelių.

Jau lapkritį gavo atsakymą iš vieno, bet jis nepatiko, todėl vietos atsisakė. Netrukus ir iš kito sulaukė kvietimo apsilankyti.

Anot C.Di Nezzos, toks vizitas būtinas, mat reikia apžiūrėti, kaip atrodo patalpos, žaidimų aikštelė ir pan.

Administracijai irgi svarbu pabendrauti su tėvais, mat kai kuriose vietose pirmenybė teikiama studentams, vienišiems ar tam tikrų sunkumų turintiems tėvams.

Išsirinkus įstaigą tenka užpildyti dar kokius 20 puslapių.

Marco nuo rugsėjo lankys visai netoli namų esantį valstybinį lopšelį, kuris jo tėvams paliko gerą įspūdį, tiko ir patogi pasiekti vieta. Tai kainuos 500-600 eurų per mėnesį.

Marco nuo rugsėjo lankys visai netoli namų esantį valstybinį lopšelį, kuris jo tėvams paliko gerą įspūdį, tiko ir patogi pasiekti vieta.

Tai kainuos 500-600 eurų per mėnesį, bet nuo trejų metų mokestis sumažės trečdaliu.

Berniukas liks toje pačioje įstaigoje, mat ji, kaip dalis darželių, turi specialias grupes jaunesniems nei trejų metų vaikams.

Negavus vietos ikimokyklinėje įstaigoje, siūloma keletas alternatyvų, pavyzdžiui, susirasti ateinančią auklę arba au pair (paprastai 17-27 merginą, dažniausia užsienietę, kuri metus gyvena kartu su šeima ir padeda prižiūrėti atžalas, o pati gali mokytis kalbos).

Yra ir Lietuvoje mažiau girdėtų pasiūlymų: „Skolinama močiutė“ (LeihOma) – paprastai vyresnė nei 50 metų moteris, kuri dienos metu prižiūri namus ir rūpinasi vaikais, „dienos mama“ (Tagesmutter) – moteris, 4-5 vaikus nuo poros mėnesių iki trejų metų amžiaus prižiūrinti pas save namie, paprastai – tam tikrą laiką ir bent po 15 valandų per savaitę.

„Dienos mamos“ būna baigusios tam tikrus apmokymus ir gavusios specialius pažymėjimus.

„Dienos mamos“ būna baigusios tam tikrus apmokymus ir gavusios specialius pažymėjimus.

Vokietija skatina gyventojus turėti atžalų ir visokeriopai remia, kad vaikų išlaikymas jiems būtų kuo mažesnė našta.

Susituokusioms ir/ar vaikų turinčioms poroms taikomos mokesčių lengvatos.

Vaikų, kuriems dar per anksti į darželį, turintiems žmonėms numatytos tėvų išmokos – iki 14 mėnesių jie gali gauti 67 proc. savo atlyginimo lygią sumą (ne daugiau kaip 1800 eurų).

Kiekvienam nepilnamečiui mokami vaiko pinigai – po 184 eurų per mėnesį už pirmus du vaikus, 190 eurų už trečią ir 215 eurų už kiekvieną paskesnį vaiką.

Į šiuos pinigus pretenduoja ir ne Vokietijos piliečių vaikai, tereikia, kad jų tėvai būtų oficialiai išgyvenę šalyje bent pusmetį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Benediktas Vanagas: stipriai išprakaitavus geriant vien vandenį kenčia kūno produktyvumas – trūksta energijos, sunku susikoncentruoti, darai klaidas
Reklama
Nauja automatika ir robotai leis „VLI Timber“ auginti gamybą daugiau kaip 40 proc.
Reklama
Mitai stabdo pasiryžti? Specialistė paneigė pagrindinius investavimo mitus
Reklama
LPC meno galerijoje eksponuojamos parodos turi išskirtinę misiją
Užsisakykite 15min naujienlaiškius