Tyrimas apima laikotarpį po 2022 metų vasario mėnesio, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą ir valstybės kontroliuojamas energetikos milžinas pardavė savo Berlyne veikiančią dukterinę įmonę „Gazprom Germania“.
Neaiškus nuosavybės teisių perleidimas sukėlė nerimą Vokietijos vyriausybei, kuri laikinai perėmė įmonės kontrolę, nes ši valdė bent 25 proc. Vokietijos gamtinių dujų saugyklų pajėgumų.
Vokietijos prokurorai teigia, kad perleidžiant „Gazprom Germania“ nuosavybę, „naujuoju savininku tapo su pramone nesusijusi Maskvoje įsikūrusi bendrovė“, kuri „nedelsdama (...) nurodė likviduoti „Gazprom Germania“.
„Įtariama, kad pardavimas ir likvidavimas buvo skirti pakenkti dujų tiekimui Vokietijoje“, – nurodė prokuratūra.
Policija trečiadienį atliko kratas vieno Rusijos piliečio patalpose Berlyne ir vienoje bendrovėje Frankfurte, tirdama įtariamą sabotažo bandymą.
„Įtariamasis – Rusijos pilietis – kaip manoma, padėjo įgyvendinti likvidavimo sprendimą, siekdamas šio tikslo“, – teigė prokurorai.
2022 metais tuometinis Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas) pareiškė, kad vyriausybė įsikišo dėl „neaiškios“ „Gazprom Germania“ teisinės struktūros ir patronuojančios bendrovės nesugebėjimo informuoti Vokietijos institucijų apie nuosavybės pasikeitimus.
Pagal Vokietijos įstatymus vyriausybė turi teisę tikrinti sandorius, kuriuose dalyvauja ne ES įmonės, laikomos sistemiškai svarbiomis.
Vokietija 2022 metų lapkritį paskelbė visiškai nacionalizuojanti „Gazprom Germania“, nurodydama jos sisteminę svarbą šalies energijos tiekimui.
Šiuo metu įmonė vadinasi „Securing Energy for Europe GmbH“.
Pastaraisiais mėnesiais Vokietijoje buvo sulaikyta keletas asmenų, įtariamų šnipinėjimu Rusijai.
Šį mėnesį Vokietija atidarė Jungtinį kovos su hibridinėmis grėsmėmis centrą, skirtą koordinuoti saugumo institucijų pastangas kovojant su šnipinėjimu, dezinformacija ir sabotažu, dėl kurių kaltinamos Rusija ir kitos priešiškos valstybės.