Apie 10 tūkst. piliečių, dvasinių lyderių ir politikų, tarp kurių buvo Vokietijos kanclerė Angela Merkel, dalyvavo tame renginyje, kuris prasidėjo nuo vainikų padėjimo ceremonijos prie Prancūzijos ambasados. Per ją vienas imamas citavo Korano ištrauką, smerkiančią gyvybės atėmimą.
Sakydamas kalbą, J.Gauckas pasiuntė padrąsinimo žinią apie 4 mln. Vokietijos musulmonų kitą dieną po to, kai apie 25 tūkst. žmonių išėjo į šalies miestų gatves dalyvauti rekordiškai gausiuose protestuose prieš islamizmą, organizuotuose vieno populistinio judėjimo.
Mes – demokratai, turintys skirtingą politinį, kultūrinį ir religinį pagrindą; mes – kurie gerbiame vieni kitus ir kuriems reikia vieni kitų; mes – kurie norime gyventi vienybėje, teisingume ir laisvėje, – pabrėžė jis.
„Mes visi esame Vokietija“, – sakė prezidentas, kalbėdamas prie Berlyno Brandenburgo vartų. „Mes – demokratai, turintys skirtingą politinį, kultūrinį ir religinį pagrindą; mes – kurie gerbiame vieni kitus ir kuriems reikia vieni kitų; mes – kurie norime gyventi vienybėje, teisingume ir laisvėje“, – pabrėžė jis.
„Didžioji dauguma musulmonų jaučiasi priklausantys mūsų atvirai visuomenei... Vokietija tapo įvairesnė dėl imigracijos – religijos, kultūros ir mąstysenos prasme, – aiškino J.Gauckas. – Mūsų atsakymas į islamistų smurto vykdytojų fundamentalizmą yra demokratija, įstatymų laikymasis, pagarba vieni kitiems, pagarba žmogiškajam orumui. Tai mūsų gyvenimo būdas.“
Mitingo dalyviai plojo prezidento raginimui užtikrinti vienybę tarp skirtingų religinių bendruomenių, išsakytam kitą dieną po to, kai naujas Vokietijos dešiniųjų judėjimas „Europiečiai patriotai prieš Vakarų islamizaciją“ (PEGIDA) surengė jau 12-ąsias eitynes nuo savo įkūrimo Dresdeno mieste pernai spalį. Šio judėjimo šalininkų grupės išplito visoje Vokietijoje ir kitose šalyse, įskaitant Norvegiją.
A.Merkel, kuri šią savaitę pabrėžė, kad „islamas yra Vokietijos dalis“, anksčiau antradienį sakė, kad „neapykantai, rasizmui ir ekstremizmui nėra vietos šioje šalyje. ... Esame šalis, pagrįsta demokratija, pakantumu ir atvirumu pasauliui.“
Antradienį vykusį gedulingą budėjimą ir eitynes organizavo Musulmonų centrinis komitetas, paskelbęs šūkį: „Rūpinkimės vieni kitais. Teroras – tik ne mūsų vardu!“ „Šiandien mes visi norime išreikšti solidarumą su Prancūzijos žmonėmis, – šios organizacijos pirmininkas Aimanas Mazyekas sakė įžanginėje kalboje. – Teroristai nelaimėjo ir nelaimės ateityje.“
„Šiandien sakome kartu su Prancūzijos žmonėmis ir daugeliu žmonių visame pasaulyje: „Je suis Charlie“ (Aš esu „Charlie“)“, – pridūrė jis, panaudodamas tarptautiniu tapusį šūkį, išreiškiantį solidarumą su menininkais, nužudytais per išpuolį Paryžiuje prieš satyrinį savaitraštį „Charlie Hebdo“.
Vokietijos centrinės žydų tarybos viceprezidentas Abrahamas Lehreris savo kalboje sakė, kad atakų Prancūzijoje taikiniais tapo karikatūrininkai, simbolizuojantys žodžio laisvę, taip pat policijos pareigūnai, turintys juos ginti, ir žydai – tiesiog „todėl, kad jie yra žydai“. A.Lehreris sakė, kad būtų klaidinga „įtarti visus musulmonus arba netgi nepagarbiai atsiliepti apie jų tikėjimą. Mes tvirtai smerkiame kerštą, tokį kaip išpuolius prieš mečetes“. Tačiau jis pabrėžė, kad patys musulmonai turi stoti prieš baimę ir terorą, sėjamą „radikalizuoto, fanatiško islamo“ Azijoje, Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose.
Po krikščionių, žydų ir musulmonų dvasinių lyderių kalbų mitingo dalyviai pagerbė Prancūzijos atakų aukas tylos minute.
Musulmonų bendruomenės eitynės buvo surengtos po to, kai apie 100 tūkst. žmonių pirmadienį išėjo į Vokietijos miestų gatves, protestuodami prieš PEGIDA ir skelbdami palaikymą už multikultūralizmą. A.Merkel, kuri dažnai vengia veltis į kontroversiškas temas, šįkart tvirtai pasmerkė PEGIDA lyderius dėl „neapykantos jų širdyse“. Jos komentarus gyrė daugelis žiniasklaidos kanalų, bet su jais sutiko ne visi.
„Savaime suprantama, musulmonai priklauso mūsų bendruomenei, – sakė buvęs A.Merkel vidaus reikalų ministras Hansas-Peteris Friedrichas, Bavarijos konservatorius. – Tačiau klausimas, ar žinoma, kad sudaro šalies tapatybę, o Vokietijoje ją sudaro krikščioniškoji tapatybė, besiremianti į žydiškas ir krikščioniškas šaknis.“
Populiarus Vokietijos dienraštis „Bild“ rašo, kad atakos Paryžiuje pastebimai sukrėtė paprastai šaltakraujišką A.Merkel – pastoriaus dukrą, užaugusią komunistinėje Rytų Vokietijoje.
„Yra dvi temos, apie kurias kalbėdami ji neatrodo tiesiog žarstanti banalybes – tai religija ir laisvė“, – pastebėjo laikraštis, atkreipęs dėmesį į retą A.Merkel emocijų prasiveržimą, kai ji dalyvavo sekmadienį Paryžiuje surengtoje milžiniškoje solidarumo demonstracijoje kartu su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u. „Ji žino, kad dabar būtini ženklai ... kalbantys apie laisvę ir apsaugą nuo teroristinio karo“, – pridūrė „Bild“.
