„Jei kyla žalos grėsmė, išmetamo anglies dvideginio teršėjas gali būti įpareigotas imtis prevencinių priemonių (...) (arba) padengti išlaidas proporcingai savo išmetamų teršalų daliai“, – teigė Hamo aukštesnysis apygardos teismas, nors ir atmetė konkretų ūkininko reikalavimą.
Peru ūkininkas 44-erių Saulis Lucianas Lliuya (Saulis Lusijanas Juja) sakė, kad RWE turėtų padengti jo gimtojo miesto apsaugos nuo tirpstančių ledynų vandens išlaidas.
Ūkininkas ir kalnų gidas tvirtino, kad ledynai virš jo gimtojo miesto Huaraso tirpsta, didindami katastrofiškų potvynių riziką. RWE, kuri niekada nevykdė veiklos Peru, neigia teisinę atsakomybę, teigdama, kad klimato kaita yra pasaulinė problema, kurią lemia daug veiksnių.
Byla tęsėsi dešimtmetį. S. L. Lliuya negali toliau apskųsti sprendimo.
Ekspertai sakė, kad ši byla gali tapti svarbiu precedentu kovoje už didžiausių teršėjų atsakomybę už klimato kaitą.
RWE teigė, kad ieškinys yra teisiškai nepriimtinas ir kad juo sukuriamas pavojingas precedentas, nes už pasaulinę klimato kaitą atsakomybė tenka atskiriems teršėjams. Įmonė tvirtina, kad klimato kaitos problemos turėtų būti sprendžiamos ne teismuose, o valstybės ir tarptautinėje politikoje.
Teisėjai ir ekspertai iš Vokietijos 2022 metais lankėsi Peru.
