„Kanclerė Angela Merkel ne kartą nurodė, kad Vokietijos apsirūpinimas energijos ištekliais diversifikuotas, ir tai bus vystoma. Tai reiškia, kad dujų gauname iš įvairių šalių – iš Rusijos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos ir Nyderlandų. Dujų poreikis Vokietijoje artimiausiais metais veikiausiai augs, todėl „Nord Stream 2“ projektą vyriausybė laiko tinklingu“, – žurnalistams sakė M.Fietz.
Jo žodžiais, Vokietija laikosi nuomonės, kad „Nord Stream 2“ projektas „yra pirmiausia ekonominis“, tačiau būtina užtikrinti Ukrainos, kaip Rusijos energijos išteklių tranzito šalies, statusą.
1,23 tūkst. kilometrų ilgio dujotiekį, kurio projektinis pralaidumas pralaidumas bus 55 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų per metus, numatyta parengti naudoti iki 2019-ųjų pabaigos. Jis bus nutiestas greta jau veikiančio Rusijos eksporto dujotiekio ir padvigubins jo pajėgumą.
Vienintelis „Nord Stream 2“ projekto vystymo bendrovės akcininkas yra Rusijos koncernas „Gazprom“, o jo partneriai – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra projekto finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.
Projekto sąmata siekia beveik 10 mlrd. eurų.
„Nord Stream 2“ projektas sulaukė ir kai kurių Europos valstybių, įskaitant Lietuvą ir Lenkiją, pasipriešinimo. Šios šalys laiko projektą ne ekonominiu, o politiniu, siekiant pakenkti Ukrainai bei suskaldyti Europą.
