Anot asociacijos, chaosą Europos oro erdvėje sukėlęs iš Islandijos atkeliavęs vulkaninių pelenų debesis iš krizės besikapstančią oro transporto pramonę vėl nubloškė žemyn, praneša naujienų agentūra AFP.
„Pelenų krizė nutraukė pasaulinį atsigavimą, paveikdama visų regionų veržėjus“, – sakė Oro transporto asociacijos generalinis direktorius Giovanni Bisignani.
Didžiausią smūgį dėl sutrikusių skrydžių patyrė Europos vežėjai. Jie balandį pervežė 11,7 proc. mažiau keleivių.
„Tai nutiko pačiu sunkiausiu regionui metu“, – teigė G.Bisignani.
Taip pat jis pabrėžė, kad lėtas Europos atsigavimas nuo pasaulio finansų krizės ir dabartinė valiutos krizė jau ir taip pakankamai apsunkina oro bendrovių rentabilumą.
„Nekoordinuotai ir be jokio saiko atšaukti skrydžiai, nesąžiningos taisyklės, kurios įpareigoja pasirūpinti keleiviais, užbėrė druskos ant Europos pramonės žaizdų“, – kalbėjo G.Bisignani.
Pelenų debesies sukelta krizė problemų sukėlė ne tik Europoje. Šiaurės Amerikos vežėjai pranešė apie balandį 1,9 proc. sumažėjusią paklausą, mat buvo atšaukta nemažai transatlantinių skrydžių. Kovą Šiaurės Amerikos bendrovės užfiksavo 7,8 proc. išaugusį keleivių srautą.
Azijos ir Ramiojo vandenyno regione keleivių vežimo augimo tempas taip pat sulėtėjo nuo 12,9 proc. kovą iki 3,5 proc. balandį.
Vidurio Rytų vežėjų rodikliai augo 13 proc., Afrikos bendrovių – 8,6 proc., Lotynų Amerikos – 1,2 proc. Tačiau augimas visuose regionuose, palyginti su kovu, sulėtėjo.
Tuo metu krovinių pervežimo sritis dėl balandį atšauktų skrydžių nuostolių patyrė mažiau. Kovą užfiksuotas 28,1 proc. augimas, balandį – 25,2 proc.
„Pelenų krizė buvo šokas. Nors visada egzistuoja grėsmė dėl pasikartosiančių išsiveržimų pasekmių, to įtaka keleivių pasitikėjimui turi būti apribota“, – kalbėjo G.Bisignani.
„Deja, pelenus keičia dvi kitos nežinomybės. Tai – streikai ir besiplečianti valiutos krizė, abi jos susitelkusios Europoje“, – teigė jis.
Asociacijos vadovas pabrėžė, kad dabar yra netinkamas metas oro bendrovių darbuotojams kovoti dėl didesnių atlyginimų ar geresnių darbo sąlygų. Anot jo, tokie reikalavimai neturi jokio ryšio su tikrove.
