Sekite 15min Google
Tolimojo nuotolio atakų dronų daliniai turi veikti kaip laikrodis –tik tokiu atveju galima kad iš skirtingų vietų paleisti dronai sudarytų spiečių, galintį prasiveržti pro Rusijos oro gynybos sistemas.
Batalionui, kurio darbą iš arti stebėjo „Postimees“, duotas „Kairos“ pavadinimas – jis pasirinktas neatitiktinai, nes – kairos senovės graikų mitologijoje buvo vadinamas palankus momentas arba tinkama proga.
Norėdami pasinaudoti atsiradusia galimybe, Ukrainos dronų operatoriai turi veikti greitai. Pasiekę paleidimo vietą, dronai turi būti pasirengę atakuoti Rusiją per valandą.
Tą dieną, kai karius stebėjo „Postimees“, taikiniai buvo nutolę per 400 kilometrų atstumu Rusijos okupuotoje teritorijoje.
Ukrainos dronų operatoriai vieną po kito paleido daugiau nei penkis dronus. Per 15 minučių jie visi išskrido taikinio link.
„Čia nėra nieko sudėtingo, jei viskas vyksta pagal planą“, – pareiškia dronų padalinio vadas, kurio šaukinys – „Panama“.
„Panama“, 40-metis „Kairos“ bataliono kuopos vadas, su savo vyrais laukė „Postimees“ žurnalistų didžiulio lauko pakraštyje centrinėje Ukrainoje.
Tai įprasta šiandieninės Ukrainos realybė: vienoje lauko pusėje dunda traktoriai, kitoje – visiškai kitokia, karinė, technika.
Dronus iš esmės galima paleisti iš bet kurios Ukrainos vietos, priklausomai nuo atstumo iki tikslo. Tai ir yra šių vaikinų darbo privalumas – jie dirba toli nuo fronto linijų.
Tačiau tai vis tiek nėra saugu.
Rusijos žvalgybiniai dronai skraido giliai ukrainiečių užnugaryje ir gali juos pastebėti. Todėl dronų operatoriams svarbu veikti greitai, net ir toli nuo fronto linijos.
Kol „Panamos“ vyrai ruošė savo dronus paleidimui, jų apsaugos būrys stovėjo atokiau ir toliau stebėjo dangų. Rusijos ginkluotosioms pajėgoms Ukrainos tolimojo nuotolio dronų būrys yra pagrindinis taikinys – jos nė akimirkai nedvejotų paleisti į jų pusę balistinę raketą arba nukreipti šalia skraidantį reaktyvinį droną.
Jei pasigirsta pavojaus signalas, bėkite kuo toliau – toks buvo pagrindinis mums duotas nurodymas. Klausimas tik toks, kiek toli spėsi pabėgti, jei skrenda balistinė raketa.
Dronų padalinių rutina prieš kovinę operaciją visada yra ta pati.
Pirmiausia tikrinamas dronų ryšys – tai svarbiausia. Toliau tikrinama, ar dronų baterijos įkrautos, po to – kamera ir galiausiai degalų bakas.
Tąkart atakai naudoti dronai per vieną skrydžio valandą sunaudojo septynis litrus degalų. 300 km skrydžiui reikia apie 20 litrų, sakė operacijos technikas.
Nustatant dronų pakilimo trajektoriją, reikia būti labai tiksliam.
„Tai aviacija. Čia galioja aviacijos taisyklės“, – aiškina jis.
Pavojingiausias momentas – sprogstamojo užtaiso pritvirtinimas.
Tai atlieka sprogmenų inžinierius, o likusi komandos dalis atsitraukia. Niekam neleidžiama būti šalia, kai paleidžiami dronai – tuo atveju, jei sprogmenys dėl kokios nors priežasties staiga sprogtų.
„Nieko neliesti plikomis rankomis!“, – buvome įspėti.
Tada pastebėjome, kad patys ukrainiečiai dėvėjo pirštines. Ne todėl, kad būtų buvę šalta – jie nenorėjo palikti pirštų atspaudų ant dronų.
„Niekada negali žinoti, kokia detalė gali likti (po sprogimo) ir ką iš jos galima nustatyti“, – atkreipė dėmesį vienas iš dronų pilotų.
Rusijoje pagal pirštų atspaudus būtų galima nustatyti asmenis, dalyvavusius jų teritorijos puolime. Ukrainiečiai bijo dėl savo šeimų, bijo keršto.
Anksčiau ukrainiečiai tolimojo nuotolio dronus paleisdavo naktį.
„Dabar dažniau paleidžiame dieną, kad rusų žvalgybiniai dronai nepamatytų šviesos blyksnio pakilimo metu. Naktį tai matosi“, – pasakoja „Kairos“ padalinio technikas, ruošdamas dronus atakai.
Konkrečią užduotį ir taikinius vadas „Panama“ paprastai gauna dieną prieš ataką.
„Yra laiko ramiai pasiruošti. Bet prireikus esame pasirengę paleisti dronus ir per tris valandas“, – aiškina jis.
Paleidimo vietas parenka „Panama“. Komandos vadas gauna koordinates, iš kurių jie turi paleisti dronus, maždaug valandą prieš tai, kai jis su komanda turi būti toje vietoje.
Visos dronų komandos žino tik savo buvimo vietą. Jos nežino, iš kur paleidžiami kitų komandų dronai.
Dronai niekada nepaleidžiami antrą kartą iš tos pačios vietos.
Ukraina siunčia savo tolimojo nuotolio dronus dideliais pulkais taikinių Rusijoje link, siekdama prasiveržti pro rusų oro gynybą. Tai reiškia, kad dronai paleidžiami maždaug vienu metu iš daugelio skirtingų vietų, o vėliau susiburia prieš prasiverždami pro Rusijos oro gynybą. Tai reikalauja tikslaus operacijos koordinavimo.
„Keletas minučių čia ar ten neturi reikšmės, nes operatorius skrydžio metu gali reguliuoti greitį, jei šiek tiek atsilieka“, – pasakoja „Panama“.
Dronai iš esmės skrenda kaip didžiulis žąsų pulkas. „Pulke gali būti ir šimtas vienetų. Dalis jų bus numušta, bet dalis bet kokiu atveju pasieks tikslą“, – aiškina „Panama“, kuris pirmuosius plataus masto karo metus buvo pėstininkas viename šturmo dalinyje.
Kaip ir mažų, kelių kilogramų svorio FPV dronų atveju, didelių tolimojo nuotolio dronų, sveriančių 120-200 kilogramų, skrydžiui didžiausią įtaką daro vėjo kryptis ir jo stiprumas.
Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad starto vietoje gali būti puikus oras, o paskirties vietoje – labai blogas. Staigus oro sąlygų pasikeitimas drono skrydžio metu gali smarkiai paveikti visą operaciją.
Pasak „Panamos“, jo pilotai dronus paprastai pilotuoja 60-150 metrų aukštyje virš žemės paviršiaus, kad jie kuo ilgiau liktų nepastebėti rusų radarų. Atakuojant Rusijos karinį laivyną Azovo jūroje, buvo skrendama vos vienu-dviem metrais virš jūros paviršiaus.
„Panama“ pripažino, kad tuomet aptikti tanklaivius nebuvo lengva. Iš pradžių padėjo netikėtumo faktorius, o vėliau rusai tanklaivius pradėjo ginti savo elitiniu dronų būriu „Rubikon“. Po to Rusijos tanklaivių puolimas tapo tikru iššūkiu.
Iki rugsėjo pabaigos ukrainiečių dronai Juodojoje ir Azovo jūrose padarė neplaukiojančiais daugiau nei 300 rusų laivų.
„Postimees“ iš arti stebėjo ir kito dronų padalinio darbą, kuris tuomet rengė vidutinio nuotolio smūgį. Jo užduotis buvo atakuoti pagrindinę Rusijos kariuomenės transporto arteriją Krymo pusiasalyje – kelią, einantį palei okupuotą Azovo jūros pakrantę.
„Operatoriaus darbas primena „Uber“ vairuotojo darbą: jis mato taikinius kompiuteryje ir gali pasirinkti, kurį atakuoti“, – pasakoja vienas iš vidutinio nuotolio dronų bataliono kovos vadų, kurio šaukinys yra „Cousteau“.
Pasak kario, vien tik jų padalinys Rusijai padarė milijardų dolerių vertės žalą.
Jo dronų įgulos dirba pamainomis, kad nuolat apšaudytų pozicijas Rusijoje. Turimų žmogiškųjų pajėgų pakaktų surengti dar didesniems puolimams, tačiau trūksta materialinių išteklių.
„Jei turėtume daugiau dronų, galėtume atakuoti visu pajėgumu. Duokite mums dronų, žmonių turime“, – pareiškė 40-metis karininkas.
Rusijos logistiką puolantys Ukrainos dronai gabena apie dešimt kilogramų sprogmenų.
„Jie gali pramušti 25 centimetrų storio plieninį šarvą. Mūsų pačių gaminys“, – giriasi „Cousteau“.
Jis pastebi, kad Rusijos oro gynyba tapo pastebimai silpnesnė. Krymas, Brianskas ir Belgorodo sritis prie Rusijos sienos yra vietos, kurias atakuoti yra nesudėtinga.
„Rusija ilgą laiką savo teritorijoje nepatyrė karo. Dabar ji jį patiria. Mūsų darbas turi sniego gniūžtės efektą. Jis kaupiasi ir kaupiasi, o mūsų atakų poveikis gali paaiškėti daug vėliau“, – mano „Panama“.
Pasak kario, vien tik jų karių padalinys Rusijai padarė milijardų dolerių vertės žalą.
