Vieną tokią istoriją pernai vasario 11 dieną aprašė JAV ambasados Ankaroje (Turkija) darbuotojai. Joje pasakojama apie Irane gimusį 75 metų Amerikos pilietį Hosseiną Ghanbarzadehą Vahedi, 2009 metų sausio 9 d. netikėtai pasirodžiusį ambasados konsuliniame skyriuje.
Giliai sukrėstas stomatologas iš Los Andželo JAV diplomatams papasakojo neįtikėtiną istoriją, kurią 15min.lt dabar pateikia ir savo skaitytojams.
Oro uoste atėmė pasą
Kaip rašoma „WikiLeaks“ paviešintame dokumente, H.G.Vahedi gimė ir augo Irane. Tačiau po 1979 m. šioje šalyje įvykusios Islamo revoliucijos vyriškis pasitraukė į JAV. Čia jis gavo šios šalies pilietybę.
Prieš dešimtmetį vyriškis apsilankė tėvynėje, tąkart jokių problemų jam nekilo. Į Iraną H.G.Vahedi aplankyti artimųjų vėl atvyko 2008 m. gegužę. Šį kartą be jokių incidentų jis Irane išbuvo keturias savaites.
Problemos prasidėjo Teherano oro uoste, vyriškiui bandant išvykti į JAV. Iš jo pareigūnai atėmė pasą, be kurio jis nebegalėjo išvykti iš šalies. Pareigūnai sakė, kad H.G.Vahedi turės pasirodyti Islamo eevoliucijos teisme. Taip prasidėjo septynis mėnesius trukę Irane gimusio JAV piliečio vargai.
H.G.Vahedi beveik kasdien ėjo į teismą, prašydamas grąžinti pasą. Vyriškis pagalbos taip pat kreipėsi į Šveicarijos ambasadą Teherane, tačiau diplomatai, nors ir buvo malonūs, atidūs bei paslaugūs, negalėjo jam padėti išvykti iš šalies.
Vyriškis teigia manantis, kad pasas iš jo buvo atimtas dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – paprasčiausias lupikavimas. Teisme jam buvo tiesiai šviesiai pasakyta, kad paso grąžinimo procesą pagreitintų 150 tūkst. JAV dolerių.
Antroji priežastis, dėl kurios jam nebuvo leista išvykti iš Irano, – JAV pilietybę turinčio sūnaus verslas. H.G.Vahedi turėjo daryti įtaką sūnui, kad šis apribotų kai kurias verslo kryptis.
Vyriškio sūnus yra Los Andžele įsikūriosios pramogų bendrovės savininas. Be kitų verslo krypčių, ši bendrovė atstovauja ir porai populiarių persų kalba dainuojančių popatlikėjų. Jų retorika ne visada patinka Irano režimui. Atlikėjai taip pat pasirodo su šokėjomis, kurių kostiumai kai kuriuose Irano visuomenės sluoksniuose kelia nepasitenkimą ir vertinami kaip amoralūs.
Vyriškis tuščiai Islamo revoliucijos teisme aiškinio, kad jo vaikai Amerikoje gyvena savo gyvenimą, kurio paveikti H.G.Vahedi yra nepajėgūs.
Keturi pabėgimo keliai
Supratęs, kad oficialiai išvykti iš Irano jam nepavyks, H.G.Vahedi pradėjo svarstyti nelegalaus pabėgimo planus. Jų buvo keturi. Pirmiausiai vyriškis apsvarstė variantą laiveliu kirsti Persų įlanką ir taip bandyti pasiekti Jungtinius Arabų Emyratus. Tačiau šio plano jis atsisakė įvertinęs riziką įkliūti Irano laivynui, patruliuojančiam šalies pakrantėje.
Antrasis pabėgimo planas buvo sieną nelegaliai kirsti Beludžistano kalnuose. Šiais kalnais eina Irano siena su Pakistanu. Tačiau ir šio plano vyriškis turėjo atsisakyti.
Problemos prasidėjo Teherano oro uoste, vyriškiui bandant išvykti į JAV. Iš jo pareigūnai atėmė pasą, be kurio jis nebegalėjo išvykti iš šalies. Pareigūnai sakė, kad H.G. Vahedi turės pasirodyti Islamo revoliucijos reisme. Taip prasidėjo septynis mėnesius trukę Irane gimusio JAV piliečio vargai.Trečias kelias, kurį nagrinėjo H.G.Vahedi, buvo sausumos siena su Iraku. Irake vyriškis planavo pagalbos kreiptis į čia dislokuotus JAV karius. Tačiau bėglys įtarė, kad Irako pajėgos jį gali sučiupti greičiau, nei jis spės sutikti amerikiečius.
Vyriškiui liko ketvirtas būdas – sėdus ant arklio bandyti pasiekti Turkiją. Šį planą, spaudžiant beveik 18 laipsnių šalčiui, H.G.Vahedi ir įgyvendino 2009 m. sausio pradžioje.
Keliavo kontrabandininkų keliais
Dar prieš kelionę vyriškis treniravosi laipiodamas kalvomis netoli Teherano. Artimiesiems, pas kuriuos jis gyveno, bėglys savo planų neatskleidė, taip siekdamas juos apsaugoti nuo būsimų nemalonumų.
Sausio 7 d. H.G.Vahedi sėdo į autobusą Teherane ir išvyko Turkijos sienos link. Patikrinimo postuose, kurių pasitaikė apie 20, vyriškis kaip identifikavimo dokumentą rodydavo savo vairuotojo pažymėjimą, išduotą Kalifornijos valstijoje.
Kalnų miestelyje Urmijoje jo jau laukė vairuotojas, su kuriuo iš anksto buvo sutarta važiuoti aukštyn į kalnus. O kalnuose H.G.Vahedi pasitiko du vyrai, sėdintys ant arklių ir turintys bėglį palydėti iki Turkijos.
Savo palydovams kelionės pradžioje vyriškis sumokėjo penkis tūkstančius dolerių. Vos tik sutemus, trijulė pajudėjo.
Pagal iš ankstinį planą, kad nekeltų įtarimų, H.G.Vahedi nepasiėmė speigui tinkamų drabužių. Per 14 valandų trukusią kelionę palydovai vyriškį turėjo ne kartą apkabinti, kad šis sušiltų. Kelionė vargino, H.G.Vahedi net krito nuo arklio. Tais momentais jis sakė galvojęs, kad jau mirs šaltyje. Tačiau palydovai jį pakeldavo, sodindavo ant arklio ir visi keliavo toliau.
H.G.Vahedi sakė manantis, kad jie keliavo slaptais kontrabandininkų takais, kuriais šie vyriškiai jau ne kartą buvo ėję. Net arklys žinojo kelią.
Vos slapta kirto Turkijos sieną, trijulę pasitiko maždaug 25 metų vyriškis. Jam H.G.Vahedi sumokėjo dar 2 tūkst. 500 JAV dolerių. Vyras bėglį palydėjo iki kažkokio namo, čia jam buvo leista pailsėti ir sušilti.
Vėlai vakare palydovas H.G.Vahedi nuvežė į Vano miestą, esantį rytinėje Turkijos dalyje, ir įsodino į autobusą, vykstantį į Ankarą. Kelionė autobusu iki Ankaros truko dar 10 valandų.
Sausio 9 d maždaug vidurdienį H.G.Vahedi pasirodė JAV ambasados Ankaroje konsuliniame skyriuje.
Teko kovoti, kad nebūtų grąžintas į Iraną
H.G.Vahedi į Turkiją pateko nelegaliai. Todėl jo istoriją išklausiusiems JAV diplomatams teko nemažai padirbėti su šios šalies pareigūnais, kad bėglys nebūtų išsiųstas atgal į Iraną. Turkai sakė, kad „aišku, iš kur jis atvyko, todėl jis turi būti ten ir grąžintas“.
Paprastai iš Irano ir Irako nelegaliai į Turkiją patekę žmonės deportuojami į tas pačias šalis. Kartais deportacija vyksta labai brutaliu būdu. Žmonės vidurnaktį nuvežami prie sienos ir paleidžiami. Kad deportuojamieji greičiau bėgtų atgal per sieną, pareigūnai pradeda šaudyti į orą.
JAV diplomatų raporte rašoma, kad prireikė nemažai pastangų, jog 75 metų H.G.Vahedi galėtų išvykti atgal į Jungtines Valstijas. Sausio 13 d. jis pagaliau išskrido namo.
