Dabar populiaru
Publikuota: 2017 rugpjūčio 20d. 17:17

„WikiLeaks“ nesutiko paviešinti kompromituojančios informacijos apie Rusijos vyriausybę

Wikileaks
Scanpix / Postimees.ru / „WikiLeaks“ nesutiko paviešinti kompromituojančios informacijos apie Rusijos vyriausybę

2016-ųjų vasarą, JAV prezidento rinkimų kampanijos metu, „WikiLeaks“ paviešino daugybę iš Demokratų partijos pavogtų dokumentų. Manoma, kad juos organizacijai padėjo gauti su Kremliumi susiję programišiai. Portalui „Foreign Policy“ šaltinis atskleidė susirašinėjimus su „WikiLeaks“ įkūrėju Julianu Assange'u, tuo pat metu atsisakiusiu paviešinti slaptus dokumentus, susijusius su Rusijos vyriausybe.

Portalui „Foreign Policy“ šaltinis pranešė J.Assange'ui siūlęs paviešinti mažiausiai 68 gigabaitus dokumentų, pavogtų iš Rusijos Vidaus reikalų ministerijos. Tiesa, portalui buvo parodytos tik „WikiLeaks“ siųstos žinutės.

„Kiek pamename, jie (dokumentai) jau paviešinti“, – rašė „WikiLeaks“ atstovai.

„WikiLeaks“ atmeta informaciją, kurios negali patvirtinti. „WikiLeaks“ atmeta informaciją, kuri buvo nutekinta kitur ar greičiausiai yra laikoma nesvarbia. „WikiLeaks“ niekada neatmeta informacijos dėl jos kilmės šalies“, – tiesiogine žinute tviteryje, paklaustas apie Rusijos atvejį portalui „Foreign Policy“, rašė vienas iš „WikiLeaks“ narių.

Manoma, kad šią „Twitter“ paskyrą valdo tik grupės įkūrėjas J.Assange'as, tačiau pati organizacija tikina, kad ją prižiūri „personalas“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Julianas Assange'as
AFP/„Scanpix“ nuotr./Julianas Assange'as

„Mes į „WikiLeaks“ siuntėme įvairius duomenis, įskaitant iš Rusijos vyriausybės pavogtą informaciją. Ji būtų atskleidusi rusų veiksmus ir įrodžiusi, kad Rusijos saugumo tarnybos nekontroliuoja „WikiLeaks“, – sakė žinutes „Foreign Policy“ parodęs šaltinis.

Daug „WikiLeaks“ darbuotojų, savanorių ir jų šeimos narių yra nukentėję nuo Rusijos korupcijos ir žiaurumo. Buvome tikri, kad „WikiLeaks“ tą informaciją paviešins. Tačiau Assange'as rasdavo vieną pasiteisinimą po kito.“

2016-iaisis JAV prezidento rinkimų kampanijos metu, „WikiLeaks“ nutekino dešimtis tūkstančių elektroninių laiškų apie demokratų kandidatę Hillary Clinton ir jos kampaniją.

JAV žvalgybos mano, kad ši duomenų vagystė – tiesiogiai su Kremliumi susijusios kampanijos dalis. Tuomet kilo įtarimų, kad J.Assange'as veikia Maskvos pusėje.

J.Assange'o pažadas

2010-aisiais J.Assange'as pažadėjo paviešinti dokumentus, susijusius su bet kuria institucija.

Pirmaisiais gyvavimo metais „WikiLeaks“ viešindavo labai įvairaus spektro informaciją, įskaitant Sarah Palin ir scientologams priklausančius elektroninius laiškus, Peru politikų telefoninių skambučių įrašus, informaciją iš žvalgybos tarnybų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Hillary Clinton
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Hillary Clinton

„Neturime taikinių“, – tuomet sakė J.Assange'as.

Tačiau 2016-aisiais „WikiLeaks“ pakeitė kryptį ir daugiausia dėmesio ėmė skirti H.Clinton bei jos kampanijai.

„WikiLeaks": „Ar tai susiję su rinkimais? Iki rinkimų pabaigos nedarome nieko, nebent tai greita ar susiję su rinkimais. Neturime išteklių.“

„Foreign Policy“ šaltinio teigimu, panašiu metu „WikiLeaks“ buvo pasiūlyti iš vienos JAV saugumo tarnybos pavogti duomenys, tačiau organizacija nesutiko jų paviešinti.

„Ar tai susiję su rinkimais? Iki rinkimų pabaigos nedarome nieko, nebent tai greita ar susiję su rinkimais, – rašė „WikiLeaks“. – Neturime išteklių.“

Tuomet J.Assange'o vadovaujama organizacija rašė, kad viskas, kas nėra susiję su rinkimais, tiesiog atitrauktų dėmesį nuo svarbesnių įvykių.

„WikiLeaks“ iš anksto planuoja publikacijas tam, kad padidintų skaitytojų skaičių ir jų įsitraukimą, – portalui „Foreign Policy“ rašė „WikiLeaks“ atstovas. – Per tokius svarbius įvykius kaip olimpinės žaidynės ar rinkimai, nesusijusios publikacijos kartais atidedamos, tačiau niekada neatmetamos dėl šios priežasties .“

Santykiai su Rusija

„WikiLeaks“ santykiai su Rusija iš pradžių buvo priešiški. 2010-ųjų spalį J.Assange'as ir „WikiLeaks“ grasino nutekinti Kremliaus nusikaltimus atskleidžiančią informaciją.

J.Assange'as: „Mes turime kompromituojančios medžiagos apie Rusiją, apie jūsų vyriausybę ir verslininkus.“

„Mes turime kompromituojančios medžiagos apie Rusiją, apie jūsų vyriausybę ir verslininkus“, – rusų laikraščiui sakė J.Assange'as.

„Greitai tą medžiagą paviešinsime", – tuomet žadėjo „WikiLeaks“ įkūrėjas. Tuo tarpu organizacijos atstovas spaudai Kristinnas Hrafnssonas pridūrė, kad „rusai sužinos daug įdomių faktų apie savo šalį.“

2010-ųjų lapkritį „WikiLeaks“ pradėjo viešinti dokumentus, kuriuos organizacijai perdavė Chelsea Manning. Tarp nutekintos informacijos buvo ir JAV diplomatų iš viso pasaulio, įskaitant ir Rusijos, telegramos.

Tuomet „WikiLeaks“ bendradarbiavo su rusų tiriamosios žurnalistikos laikraščiu „Novaja Gazeta“. Iš JAV ambasados Maskvoje buvo pavogta daugiau nei ketvirtadalis milijono dokumentų, tačiau dienos šviesą išvydo vos keletas istorijų.

X80001/Chelsea Manning
X80001/Chelsea Manning

Anot portalui „Business Insider“ Maskvoje dirbančio žurnalisto Johno Helmero, „Novaja Gazeta“ mokėjo pinigus už išskirtinį priėjimą prie dokumentų.

„WikiLeaks“: „Mes neturime supratimo apie (laikraščio „Novaja Gazeta“) publikacijų sprendimus.“

Tuo tarpu „WikiLeaks“ tikina, kad bendradarbiavime su „Novaja Gazeta“ nebuvo jokio finansinio aspekto. Rusų laikraštis neatsakė į prašymą pakomentuoti.

„Mes neturime supratimo apie (laikraščio „Novaja Gazeta“) publikacijų sprendimus“, – „WikiLeaks“ atstovas sakė portalui „Foreign Policy“.

Tuo pat metu ėmė keistis J.Assange'o pozicija Rusijos atžvilgiu. 2012-aisiais jis Kremliaus finansuojamame televizijos kanale „RT“ vedė laidą. Tais pačiais metais jis televizijai rengė interviu su tokiais opozicionieriais kaip Noamas Chomsky ir vadinamojo „Cypherpunks“ judėjimo atstovais.

Pastarieji pasisako už stiprios kriptografijos ir privatumą užtikrinančių technologijų naudojimą kaip galimybę įgyvendinti socialinius ir politinius pokyčius.

Dvejonės dėl J.Assange'o ryšių su Rusija kilo ir praeitais metais, kai „Daily Dot“ pranešė, kad „WikiLeaks“ nepaviešino dokumentų, atskleidžiančių 2 mlrd. eurų vertės piniginį pavedimą tarp Sirijos režimo ir vyriausybei priklausančio Rusijos banko 2012-aisiais.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sirijos prezidentas Basharas al Assadas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sirijos prezidentas Basharas al Assadas

Tuomet „WikiLeaks“ atstovas spaudai portalui „Daily Dot“ sakė, esą, organizacija paviešino visus gautus elektroninius laiškus. Atstovas spaudai pridūrė, kad „Daily Dot“ „prastūminėjo H.Clinton kampanijos neomakartistines konspiracines teorijas apie kritišką žiniasklaidą.“

„Sovietiniai pasiteisinimai“

Kai 2016-ųjų balandį „Novaja Gazeta“ rašė apie 11,5 milijono nutekintų dokumentų, žinomų „Panama Papers“ pavadinimu ir atskleidžiančių viso pasaulio galingųjų ofšorines sąskaitas, J.Assange'as viešai kritikavo jų darbą.

J.Assange'as teigė, kad žurnalistai specialiai pasirinko dokumentus, „kritikuojančius V.Putiną, Šiaurės Korėją, sankcijas ir t.t.“ bei užsimerkė prieš įtakingų asmenų iš Vakarų nusikaltimus.

J.Assange'as teigė, kad žurnalistai specialiai pasirinko dokumentus, „kritikuojančius V.Putiną, Šiaurės Korėją, sankcijas ir t.t.“ bei užsimerkė prieš įtakingų asmenų iš Vakarų nusikaltimus.

Vis dėlto naujienų portalai rašė ir apie daugybę vakariečių, įskaitant Jungtinės Karalystės premjerą Davidą Cameroną.

„Buvau nustebęs, kad ponas Assange'as kartojo tą patį pasiteisinimą, kurį mūsų pareigūnai mėgo naudoti dar Sovietų Sąjungos laikais – kad viskas yra konspiracijos iš užsienio“, – laikraščiui „The New York Times“ sakė rusų žurnalistas Romas Šleinovas.

„WikiLeaks“ sako, kad J.Assange'as nekritikavo laikraščio „Novaja Gazeta“ ar kitų žiniasklaidos priemonių, rašiusių apie „Panama Papers“. Tačiau J.Assange'o viešas pareiškimas sufleruoja ką kita.

Panama papers tarptautinis tyrimas atskleidžia nešvarias pasaulio galingųjų paslaptis.
Panama papers tarptautinis tyrimas atskleidžia nešvarias pasaulio galingųjų paslaptis.

„Turėtų būti daugiau iš Rusijos nutekintos informacijos ", – sakė buvęs „WikiLeaks“ atstovas spaudai vokietis Danielis Domscheit-Bergas. Jo teigimu, dauguma „WikiLeaks“ skaitytojų yra anglakalbiai, todėl nebuvo pakankamos paklausos.

2016-ųjų birželį J.Assange'as grasino atskleisti daugybę dokumentų apie H.Clinton, kurie pakenktų jos kampanijos perspektyvoms. Po mėnesio, liepos 22 dieną, „WikiLeaks“ pasidalino dešimtimis tūkstančių elektroninių laiškų, pavogtų iš Demokratų nacionalinio komiteto.

J.Assange'as: „Problema su Trumpo kampanija yra ta. Kad mums sunku paviešinti kur kas labiau kontroversišką medžiagą nei kiekvieną sekundę išsprūsta iš Donaldo Trumpo burnos.“

Tų pačių metų spalį iš H.Clinton kampanijos vadovo Johno Podestos buvo pavogta ir nutekinta dar šimtai elektroninių laiškų.

2016-ųjų rugpjūtį, kai „WikiLeaks“ buvo pačiame informacijos apie H.Clinton nutekinimo įkarštyje, J.Assange'as sakė turįs informacijos apie Donaldą Trumpą, tačiau nelaikė jos verta nutekinimo.

Tiesa, dabar „WikiLeaks“ portalui „Foreign Policy“ rašė, kad organizacija „negavo jokių originalių su kampanija susijusių dokumentų, kurie nebuvo paviešinti anksčiau“.

„Problema su Trumpo kampanija yra ta, – tuo metu sakė J.Assange'as. – Kad mums sunku paviešinti kur kas labiau kontroversišką medžiagą nei kiekvieną sekundę išsprūsta iš Donaldo Trumpo burnos.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min