2026-01-07 10:33

WSJ: NATO bandymai apsaugoti Baltijos jūrą nuo Rusijos žlugo

NATO šalys tikėjosi, kad sustiprintas patruliavimas Baltijos jūroje užkirs kelią povandeninių kabelių sabotažui. Tačiau praėjusią savaitę sugadinti kabeliai jūros dugne reiškia, kad atgrasomasis poveikis neveikia, įvertino laikraštis „The Wall Street Journal“.
Vokietijos karys prie Baltijos jūros
Vokietijos karys prie Baltijos jūros / DPA/„Picture-Alliance“/„Scanpix“

Naujųjų metų išvakarėse Suomijos telekomunikacijų bendrovė „Elisa“ pranešė apie duomenų perdavimo kabelio, einančio tarp Helsinkio ir Talino, sugadinimą.

Suomijos valdžios institucijos rado inkarą, kurį vilko krovininis laivas „Fitburg“, neseniai išplaukęs iš Rusijos uosto. Laivas buvo sulaikytas, o Helsinkio policijos viršininkas pareiškė įtariantis diversiją. Suomijos muitinės pareigūnai pranešė, kad laive rasta sankcionuoto rusiško plieno.

„Kyla klausimas, ką Suomija dėl to darys. Panašus incidentas Baltijos jūroje įvyko prieš metus, o tai rodo, kad užpuolikai gali tikėtis minimalių pasekmių net ir tada, kai yra pagauti nusikaltimo vietoje“, – pažymima straipsnyje.

2024 m. Kalėdų dieną tanklaivis, identifikuotas kaip Rusijos šešėlinio laivyno dalis, nuleido inkarą ir sugadino duomenų perdavimo kabelį „Elisa“ ir elektros kabelį „Estlink 2“, kuriuo Baltijos šalims tiekiama beveik 15 proc. elektros energijos. Suomija sulaikė laivą, vadinamą „Eagle S“, o prokurorai jo kapitonui ir dviem įgulos nariams pateikė baudžiamąjį kaltinimą.

 „Eagle S“ / VESA MOILANEN / AFP
„Eagle S“ / VESA MOILANEN / AFP

Tačiau Suomija laikosi Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos, kurioje nustatyta, kad jurisdikciją taikyti sankcijas už incidentus jūroje turi šalis, su kurios vėliava plaukioja laivas, arba įgulos kilmės šalis.

Spalio mėnesį Helsinkio apygardos teismas atmetė ieškinį, remdamasis Suomijos sutartiniais įsipareigojimais ir konstatuodamas, kad jis neturi jurisdikcijos.

Svarbu tai, kad šiuo metu byla nagrinėjama apeliacine tvarka. Tačiau įgulos ir laivo „Eagle S“ nebėra Suomijoje, todėl net jei prokuratūra ir kabelio savininkai laimės, neaišku, ar jie galės įvykdyti bet kokį sprendimą.

Praėjus kelioms savaitėms po „Eagle S“ incidento, NATO paskelbė, kad dislokuos fregatas, orlaivius ir dronus, kurie patruliuos Baltijos jūroje, kad būtų išvengta povandeninių grėsmių.

„Tačiau patruliavimas neduos rezultatų, jei jūrų sabotažininkai žinos, kad tarptautinė teisė apsaugos juos nuo pasekmių“, – pabrėžiama straipsnyje.

Sausio pradžioje taip pat pranešta apie Baltijos jūroje tarp Šventosios Lietuvoje ir Liepojos Latvijoje pažeistą optinį kabelį. Tačiau Latvijos tarnybos vis dar aiškinasi, ar tai galėjo įvykti dėl nepalankių oro sąlygų, ar vis tik yra piktavališkas veiksmas.

NATO rytiniame flange esančios šalys nuo rugsėjo, kai trys Rusijos karo lėktuvai 12 minučių įskrido į Estijos oro erdvę, padidino parengtį dėl galimų įsiveržimų iš oro. Tai įvyko vos po kelių dienų, kai Lenkijos oro erdvę pažeidė daugiau kaip 20 Rusijos bepiločių orlaivių.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą