Ukrainos fronto kovotojai ir analitikai „The Wall Street Journal“ teigė, kad Rusijos stiprėjantis įgūdis naikinti Ukrainos tiekimo linijas dronais yra svarbiausias pokytis 2025 m. kare – svarbesnis nei laipsniškas Rusijos teritorijos užkariavimas.
„Ši tendencija neteikia vilčių, kad Ukraina sugebės išlaikyti savo pozicijas 2026 m., nebent Ukrainos pajėgos sugebės atsakyti į Rusijos padidėjusius pajėgumus“, – rašo WSJ.
Rusija nuolat didina mažų dronų naudojimą, juos naudojant žvalgybai, artilerijos ugnies nukreipimui ir puolimams prieš Ukrainos fronto pajėgas. Ji taip pat perėmė Ukrainos patirtį su FPV dronais.
2024 m., po to, kai Ukrainos pajėgos įsiveržė į Kursko regioną, Maskva pakeitė savo dronų taktiką:
„Naujas padalinys, pavadintas „Rubicon“, įdarbino daugelį geriausių Rusijos dronų pilotų ir atakavo Ukrainos logistiką Kursko regione“, – sako WSJ.
Dėl to sunkumai transportuojant atsargas lėmė Ukrainos pozicijų Kursko regione žlugimą ir pasitraukimą.
Ukrainos logistikos ir dronų vienetai šiuo metu patiria didesnius nuostolius nei pėstininkai fronto linijose, sako Lenkijos karinės analizės įmonės „Rochan Consulting“ direktorius Konradas Muzyka.
Dėl šių nuostolių Ukrainos dronų pilotai priversti paleisti savo FPV iš toliau, o tai riboja jų puolimo nuotolį. Tuo tarpu didesnio nuotolio Rusijos dronai skraido giliau į užnugarį.
„Rusijos kovinis mokymas pralenkė Ukrainos mokymą vidutinio nuotolio smūgių srityje. Jie taiko į taikinius, esančius 40–70 kilometrų nuo fronto linijos. Anksčiau tokioms misijoms buvo reikalingi pilotuojami orlaiviai“, – sako George'as Barrosas, Vašingtono Karo studijų instituto analitikas.
Kai kurie Ukrainos karininkai mano, kad jų dronų pajėgos turėtų daugiau dėmesio skirti Rusijos dronų grupių ir logistikos puolimui, o ne sutelkti dėmesį į Rusijos pėstininkų naikinimą.
„Mūsų pagrindinė problema yra ištekliai. Jų pranašumas yra ne technologija, o mastas“, – sako Ukrainos 2-ojo korpuso nepilotuojamų sistemų vadovas.
Kita problema yra ta, kad Rusija gauna didelius kiekius šviesolaidinių kabelių iš Kinijos, o Ukraina gauna mažai iš Vakarų.
„Deja, turime pripažinti, kad Kinija yra stipresnė sąjungininkė šioje srityje nei JAV ir Europa kartu“, – konstatuoja ekspertas.
