Xi Jinpingas trečiadienį Pekine susitiko su buvusiu Taivano vadovu Ma Ying-jeou, pranešė valstybinė žiniasklaida, ir tai buvo retas Pekino ir Taibėjaus dialogo pavyzdys.
Buvęs Taivano prezidentas Ma Ying-jeou praėjusią savaitę išvyko į Kiniją, pavadinęs šį vizitą „taikos kelione“, siekiant mažinti įtampą su Pekinu, kuris savivaldų demokratinį Taivaną laiko savo teritorijos dalimi, kurią vieną dieną žada susigrąžinti, jei reikės – jėga.
Trečiadienio popietę Xi Jinpingas Pekine susitiko su Ma Ying-jeou vadovaujama delegacija, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV, nepateikdamas išsamesnės informacijos.
Šios diskusijos yra retas esamų ar buvusių Kinijos ir Taivano vadovų susitikimas. Jiedu buvo susitikę 2015 metais, kai Ma Ying-jeou buvo Taivano prezidentas.
Šįkart jis vadovauja 20 Taivano studentų delegacijai ir lanko technologijų įmones, universitetus ir istorines vietas visoje Kinijoje.
Savo pastabose Ma Ying-jeou sakė, kad „jaunimas abiejose Taivano sąsiaurio pusėse yra Kinijos tautos ateitis“.
„Jei tarp abiejų pusių kiltų karas, tai būtų nepakeliama našta kinų tautai“, – sakė jis.
„Kinai abiejose sąsiaurio pusėse turi pakankamai išminties taikiai spręsti ginčus ir vengti konfliktų“, – sakė buvęs lyderis, pridurdamas, kad jie taip pat turėtų „pasisakyti prieš Taivano nepriklausomybę“.
„Kinijos gerbėjas“
2008–2016 metais Ma Ying-jeou dvi kadencijas ėjo Taivano vadovo pareigas, atstovaudamas Kuomintango (Gomindano, KMT) partijai, kuri ilgą laiką yra palankesnė Pekinui.
Ja valdant Pekino ir Taibėjaus santykiai pagerėjo, ir 2015 metais Singapūre surengė svarbų aukščiausiojo lygio susitikimą su Xi Jinpingu. Tai buvo pirmas Kinijos ir Taivano politinių lyderių susitikimas nuo Kinijos pilietinio karo pabaigos 1949-aisiais.
Tačiau santykiai pablogėjo nuo 2016 metų, kai Taivano prezidente buvo išrinkta Tsai Ing-wen (Cai Ingven), atmetanti žemyninės Kinijos pretenzijas į salą.
Nuo to laiko Kinija didina diplomatinį ir karinį spaudimą ir atsisako atmesti galimybę panaudoti jėgą, kad susivienytų su Taivanu.
Sausį prezidento rinkimus laimėjus Tsai Ing-wen viceprezidentui Lai Ching-te (Lai Čingtė), santykiai su Pekinu gali dar labiau pašlyti, Kinijai jį laikant „pavojingu separatistu“.
Lai Ching-te Demokratinės pažangos partijos atstovas spaudai teigė, kad Ma Ying-jeou vizitas „turės didelį poveikį Taivanui“, jei jis kalbės KMT vardu.
„Kol kas nematėme, kad KMT būtų pasisakiusi, jog remia Ma Ying-jeou vizitą ar jam pritaria, todėl mums labai įdomu, koks (jų) požiūris (į jį)", – sakė Wu Chengas (U Čengas).
Ma Ying-jeou „atrodo kaip Kinijos gerbėjas ir mėgsta vykti į Kiniją“, sakė Wu Chengas ir pridūrė: „Mes, žinoma, gerbiame jo asmeninius pasirinkimus.“
Šlyjantys santykiai
Lai Ching-te yra sakęs, kad tikisi išlaikyti status quo santykiuose su Kinija.
Kinijos kariniai lėktuvai ir laivai beveik kasdien siunčiami aplink salą, Pekinui didinant karinį spaudimą Taibėjui pagal „pilkosios zonos“ taktiką. Tai agresyvūs valstybės veiksmai, kuriais neperžengiama karo riba.
Praėjusį mėnesį Taivanas pranešė, kad per parą aplink salą užfiksuoti 36 Kinijos karo lėktuvai – tai didžiausias jų skaičius šiais metais.
Praėjusią savaitę JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) kalbėjosi telefonu su Xi Jinpingu ir aptarė Taivano klausimus.
Baltieji rūmai teigė, kad J. Bidenas pabrėžė „taikos ir stabilumo“ abipus Taivano sąsiaurio išlaikymo svarbą prieš gegužę įvyksiančią Lai Ching-te inauguraciją.
Xi Jinpingas savo ruožtu pasakė, kad Taivano klausimas yra neperžengiama raudona linija, pranešė valstybinė Kinijos žiniasklaida.
