Tai – naujausias šalies-agresorės žingsnis, plečiant savo puolimo pajėgumus netoli Ukrainos sienos.
Bendrovių „Planet Labs“ ir „Airbus“ užfiksuotos komercinės nuotraukos rodo, kad rugpjūčio 31 d. buvęs tuščias laukas Rusijos pietvakariuose, Rostovo srityje, iki trečiadienio vakaro buvo paverstas sudėtingos struktūros objektu, kurio plotas prilygsta maždaug 126 futbolo aikštėms.
Pažymėtina, kad šios statybos sutampa su staigiu Rusijos reaktyvinių dronų naudojimo prieš Ukrainą padidėjimu. Deja, Ukrainai vis dar sunkiai sekasi apsiginti nuo šių ginklų, galinčių išvystyti iki 600 km per valandą greitį.
Rusijos pradėtam plataus masto karui artėjant prie penkerių metų ribos, Kyjivas mano, kad šią žiemą Rusija tik suintensyvins reaktyvinių dronų ir raketų atakas.
Privačios žvalgybos bendrovės „DroneSec“ įkūrėjas ir generalinis vadovas Mike’as Monnikas įvertino, kad iš nuotraukose matomo objekto bus galima paleisti „Geran-4“ ir „Geran-5“ modelius – naujausius Rusijos reaktyvinių dronus.
Jis atkreipė dėmesį į objekto krašte matomas aštuonias platformas su paleidimo bėgiais, iš kurių galima paleisti šiuos dronus, ir pridūrė, kad tai papildo esamą Rusijos tinklą, kurį sudaro mažiausiai 11 stacionarių paleidimo vietų, naudojamų dronų atakoms prieš Ukrainą.
„Statybų tempas rodo, kaip lengvai Rusija dabar gali greitai panaudoti jau sukurtus puolamuosius pajėgumus“, – pažymėjo M.Monnikas.
Jis pridūrė, kad objektas atrodo beveik užbaigtas ir „tikriausiai praeis vos kelios savaitės iki tol, kol jis bus visiškai parengtas veiklai, jei ne anksčiau“.
Iššūkis Vakarams
Šio karinio objekto statyba sutampa su vis prastėjančiais Rusijos ir NATO santykiais. Europos vyriausybės kaltina Maskvą, kad ji intensyvina prieš jas nukreiptą diversijų, dronų įsibrovimų ir kibernetinių atakų kampaniją, o Rusija praėjusį mėnesį įspėjo, kad gali panaudoti branduolinius ginklus, jei NATO bandytų atkirsti jai priklausantį Kaliningrado anklavą.
Pasak M.Monniko, pramoninė reaktyvinių dronų gamyba, vis didėjantis jų sudėtingumas ir santykinis visapusiškų priešdroninių gynybos priemonių trūkumas daugelyje NATO šalių kelia rimtą iššūkį Vakarams.
„Galimybė greitai parengti pajėgumus didelio masto atakoms vykdyti panaudojant bepilotes skraidymo sistemas kelia strateginį pažeidžiamumą NATO šalims“, – pabrėžė jis.
Eksperto teigimu, šis objektas galimai turi potencialą per 24 valandas paleisti 100 ar daugiau reaktyvinių dronų, nors paprastai Rusija juos paleidžia nedideliais kiekiais per visą dieną. Tai taip pat priklausytų nuo tokių veiksnių kaip turimos atsargos ir tikslai.
„Toks statybų mastas per tokį trumpą laiką daro įspūdį, – „Reuters“ sakė Robas Jordanas, Karališkojo jungtinių tarnybų analitinio centro (RUSI) programų vadovas. – Tai rodo, kokį pasitikėjimą Rusija deda į savo giluminio smūgio pajėgumus – galbūt netgi tradicinių sausumos pajėgų sąskaita.“


