Sekite 15min Google
Per pastaruosius metus Ukrainos valdžią supurtė ne vienas masinis korupcijos skandalas, o tarp jų įtariamųjų ir kaltinamųjų įvardyti aukščiausio rango, net ir artimiausios V.Zelenskio aplinkos asmenys.
Prezidentas taip pat pasirašinėjo vieną dekretą po kito, nušalindamas iš pareigų, paskirdamas į kitas ar išstumdamas iš politinio žaidimo daugelį svarbiausių pareigūnų.
Po to, kai jis iš pareigų atleido ypač populiarų gynybos ministrą Mychailą Fedorovą, Ukrainos miestuose įsiplieskė protestai. Tuomet V.Zelenskis pakeitė ir ginkluotųjų pajėgų vadą: generolo Oleksandro Syrskio postą perėmė Mychaila Drapatas.
„Pokalbiai, o ne kalbos“ – tai buvo vienas iš pagrindinių šūkių liepą ir rugpjūtį visoje Ukrainoje vykusiuose protestuose.
Prieš Rusijos invaziją kovojančioje šalyje įvykiai nespėja vyti vienas kito. Tačiau Ukrainos lyderis jau daugiau kaip 1,5 metų nebuvo susėdęs su nė vienu žurnalistu, turinčiu iš anksto nesuderintų, kritiškų ar nepatogių klausimų, taip pat nesurengė nei vienos spaudos konferencijos. Tačiau mielai bendravo su kartais abejotinos reputacijos užsienio leidiniais ir televizijomis.
Vietoje to Ukrainos vadovas rengia pavienius neoficialius susitikimus su Ukrainos ir užsienio žurnalistais, kartais į žurnalistų klausimus atsako per „WhatsApp“ platformą ir kas vakarą skelbia savo kreipimasi. Jokie susitikimai nevyksta reguliariai, o atsakymai į klausimus ir kviečiami žurnalistai pasirenkami savavališkai.
„Buvo labai akivaizdu, kad jis randa laiko dalinti interviu užsienio žiniasklaidos priemonėms, pavyzdžiui, „Sky News“, bet ne Ukrainos žurnalistams“, – piktinosi naujienų portalo „The Kyiv Independent“ karo nusikaltimų tyrimų žurnalistas Danyla Mokrykas.
Peticija dėl Zelenskio veiksmų
Rugpjūčio 27 d. šeštuoju bandymu ukrainiečių aktyvistams pavyko užregistruoti internetinę peticiją, kuria prašoma, kad prezidentas surengtų spaudos konferenciją su nepriklausomais žiniasklaidos atstovais.
Anos Repinos sukurtoje peticijoje prašoma, kad Ukrainos prezidento kanceliarija surengtų „atvirą spaudos konferenciją, į kurią būtų pakviesti nepriklausomų ir socialiai atsakingų žiniasklaidos priemonių atstovai“, kurios metu žurnalistai galėtų užduoti prezidentui V.Zelenskiui „klausimus be išankstinio jų turinio patvirtinimo“.
„Jei valdžia mus ignoruoja, tai nereiškia, kad mes nuleisime rankas – tai tik dar labiau išplečia mūsų judėjimą“, – naujienų portalui „The Kyiv Independent“ sakė aktyvistė.
Praėjus dienai po paskelbimo, A.Repinos peticija buvo surinkusi daugiau nei 7 tūkst. parašų. Tam, kad valdžios institucijos ją oficialiai išnagrinėtų, per tris mėnesius ji turi surinkti 25 tūkst. parašų.
Žurnalistų žinutė prezidentui
Šią savaitę daugiau nei 10 Ukrainos žurnalistų iš gerai žinomų žiniasklaidos priemonių žengė dar vieną žingsnį. „YouTube“ kanale „MokRec“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame uždavė V.Zelenskiui dalį svarbiausių klausimų, susijusių su pastaraisiais įvykiais.
„Kas yra tas „Vova“ iš kooperatyvo „Dinastija“ – tas, kuriam turėjo priklausyti ar priklausė ketvirtasis namelis?“, – klausė Iryna Romalijska, naujienų portalų „Censor.Net“, „Butusov+“ žurnalistė.
Leidinio „Ukrajinska pravda“ žurnalistas Mychaila Tkachas teigė, kad specialiai neklaus, kas yra tas „Vova“ tuose „Mindičiaus įrašuose“, kuriuos jų redakcija paskelbė balandžio mėnesį, nes tai „ir taip akivaizdu“.
„Noriu paklausti, kada jis pasakys savo aplinkai ir draugams, kuriuos atvedė į valdžią: „Užteks vogti“. Kada pasakys, kad užtenka vogti iš lošimo namų ir skambučių centrų, užteks vogti iš gynybos ir mokesčių tarnybų, užteks vogti iš visur, kas mūsų valstybėje yra pažeidžiama. Iš ten, už ką asmeniškai atsako Ukrainos prezidentas. Gana vogti, Andrijau. Gana vogti, Davidai. Gana vogti, Timurai. Gana vogti, Olehai. Gana vogti, Kyrylai. Gana vogti“, – kalbėjo jis.
Tačiau ne visi žurnalistų klausimai buvo susiję su Ukrainą purtančiais korupcijos skandalais.
„Kiekvieną vakarą visą mėnesį ukrainiečiai rinkdavosi aikštėje šalia jūsų administracijos. Buvo dienų, kai jų susirinkdavo tūkstančiai. Jie norėjo, kad jūs juos išklausytumėte. Ar nemanote, kad jūsų, kaip prezidento, pareiga buvo susitikti su šiais žmonėmis ir pabandyti juos išklausyti? Kodėl to nepadarėte?“, – teiravosi Aleksejus Sorokinas iš „Kyiv Independent“, primindamas protestus dėl M.Fedorovo atleidimo.
Ina Vedernikova, dirbanti naujienų portale „Dzerkalo Tyžnia“, uždavė prezidentui ypač kompromituojantį klausimą: „Kas įvyks greičiau: ar tauta bus priversta reikalauti surengti rinkimus karo metu, ar jūs vis dėlto nustosite valstybės valdyme remtis korupcionieriais ir savo nekompetentingais žmonėmis?“.
Tuo tarpu „Cenzor.Net“ žurnalistei I.Romalijskai buvo įdomu, ar, jei „karas tęsis dar 10 metų – ar ketinate likti prezidentu visus tuos 10 metų?“.
Zelenskis „absoliučiai užsibarikadavęs“
Politologas M.Milta, dažnai viešintis Ukrainoje ir palaikantis ryšius su šalies žurnalistais bei pareigūnais, 15min pabrėžė, kad tai yra „vienas opiausių, jei ne pats opiausias klausimas, per pastaruosius pusantrų metų keliamas Ukrainos žiniasklaidos“.
„Aš nežinau, koks klausimas galėtų su juo konkuruoti. Nebent apie tai, kokių pastangų žada imtis prezidentas, kad jo aplinka nebūtų sudaryta iš korumpuotų asmenų“, – kalbėjo jis.
V.Zelenskis jau mėnesių mėnesius visomis priemonėmis vengia bendravimo su Ukrainos žiniasklaida. Pasak M.Miltos, Ukrainos lyderis yra „absoliučiai užsibarikadavęs“ nuo bent kažkiek kritinių klausimų apie esminius ir reikšmingus dalykus.
Norėdamas pabrėžti, kokia ši problema opi, politologas atkreipė dėmesį, kad šis kreipimasis į V.Zelenskį yra ne iš konkrečių tam tikrų medijų žurnalistų, kurie galbūt konfliktuoja ar nepalaiko gerų santykių su Ukrainos prezidentu.
„Mes kalbame apie visą žurnalistų bendruomenę. Nesvarbu, ar tai yra „Hromadske“, ar „Dzerkalo Tyžnia“, ar „Bihus“, ar „Ukrajinska pravda“. Galima pasirinkti bet kokią žiniasklaidos priemonę ir jos žurnalistai turės klausimų Zelenskiui. Tai, manau, toks visos šitos bendruomenės šauksmas, paskutinis bandymas atkreipti dėmesį į tai, kokia ši padėtis yra tragiška“, – išdėstė M.Milta.
Kaip jis pastebėjo, Ukrainoje buvo pereita prie komunikavimo su Ukrainos žurnalistais per kažkokį „protu sunkiai suvokiamą“ formatą, kuris tarsi yra „off-record“ (ne spaudai), bet tuo pačiu iš jo galima rašyti žinias, palankesnes V.Zelenskiui.
„Nekyla klausimų, kodėl „off-record“ gali būti vienu iš būdų komunikuoti su žiniasklaida. Šalyje, kur kiekvieną savaitę skelbiama apie naujus arešto orderius, įtarimus artimiausiam prezidento ratui, kur ore kabo aibė neatsakytų klausimų apie „Dinastijos“ dačų kooperatyvą ir, kas yra „Vova“, kam priklauso paskutinis namas, „off-record“ tiesiog negali būti vienintelis būdas komunikuoti su žiniasklaida“, – pabrėžė ekspertas.
Nė vienas Ukrainos prezidentas neleisdavo sau tokio elgesio su žurnalistais, kokį sau leidžia Zelenskis.
Be kita ko, ir „off-record“ gali dalyvauti ne visi: į jį specialiai nėra įtraukiami žurnalistai, turintys kritinių klausimų ar turėję konfliktų su V.Zelenskiu. Tačiau, kaip pastebi pašnekovas, Ukrainos prezidentas noriai bendrauja su atrinkta užsienio žiniasklaida, pavyzdžiui, „Sky News“ ar kraštutinės dešinės Donaldo Trumpo sekėja Laura Loomer, kuri neseniai lankėsi Kyjive.
„Čia nėra kažkokia naujiena, kad tai nutiko vakar ar užvakar. Tai yra simptomas. Jo elgesys ir anksčiau buvo panašus, bet šitai yra aukščiausio lygio įžūlumas.
Net istoriniame kontekste nė vienas Ukrainos prezidentas neleisdavo sau tokio elgesio su žurnalistais, kokį sau leidžia Zelenskis. Net prie Janukovyčiaus taip nebuvo. Janukovyčius rengė spaudos konferencijas, jam uždavinėjo kritinius klausimus. Porošenka rengė spaudos konferencijas. Juščenka rengė. Kučma irgi“, – aiškino politologas.
M.Milta sutiko, kad galima bendrauti be spaudos konferencijų, bet vietoje to reikėtų organizuoti interviu su gerbiamomis ukrainiečių žiniasklaidos priemonėmis, pasitikėjimą turinčiais žurnalistais, tačiau nėra net to.
„Daroma yra bet kas. Ta prasme, tiesiog visur skleidžiami kažkokie dūmai. O dar tas kasdienis Zelenskio monologas... Šiuo požiūriu jis atrodo kaip pasityčiojimas. Pirmiausia, iš nepriklausomos žiniasklaidos. Vietoje to, kad gebėtumei turėti dialogą su tais, kuriems kyla pagrįstų ir svarbių klausimų tau, lieki prie formato, kai kalba tik viena pusė. Suprask, tu esi subjektas, kuris skleidžia naratyvą. O jūs, visi kiti, neva sukitės, kaip norite – ne mano reikalas“, – piktinosi pašnekovas.
„Ukraina nejuda demokratijos link“
M.Miltos nuomone, V.Zelenskis užtrenkė duris nepriklausomiems žurnalistams dėl to, kad „gali sau tai leisti“.
„Jeigu gali sau leisti, tai tiesiog tuo naudojiesi. Lygiai taip pat, kaip tu gali sau leisti, iš esmės lygioje vietoje atstatydinti vyriausybę, paskirti naują vyriausybę, kone rankiniu būdu pasirinkti, kas ir kokias pareigas eis. Kodėl žmonės yra pakeičiami be normalių paaiškinimų? Kodėl žmonės, turintys įtarimų iš teisėsaugos, yra paskiriami į vienas pareigas, o po to skiriami į kitas pareigas? Pažiūrėkime, kad ir į Stefanišyną...“.
Žiniasklaidos laisvės suvaržymas – vienas iš autokratinės valstybės bruožų. Paklaustas, ar įžvelgia posūkio autoritarizmo link požymių Ukrainoje, politologas nusijuokė ir atsakė, kad „Ukraina tikrai nejuda pliuralistinės demokratijos ir jos puoselėjimo link“.
Va, tai tie gabūs Zelenskio vadybininkai dabar visi yra su arešto orderiais. Ir kas toliau?
„Tam yra akivaizdus suvaržymas. Karo stovis. Dėl to staiga tikėtis kažkokio demokratijos pavasario Ukrainoje būtų tiesiog absurdas, ar ne? Mes visi puikiai suvokiame, kad tai yra egzistencinis iššūkis ir jis vadinasi Rusijos plataus masto karu.
Tačiau yra konstitucinė santvarka, kuri numato, kad Ukraina, kaip ir Lietuva, yra parlamentinė respublika su prezidentinio valdymo bruožais. Iš esmės vienintelis skirtumas tarp Ukrainos ir Lietuvos konstitucinės sandaros yra tas, kad Ukrainos prezidentas atskirai teikia gynybos ministrų ir užsienio reikalų ministro kandidatūras parlamentui tvirtinti, kai yra tvirtinama vyriausybė. Ir antras dalykas – Ukrainoje sričių vadovai ir gubernatoriai taip pat yra skiriami asmeniškai prezidento. Viskas“, – rėžė M.Milta.
Jis prisiminė paskutinę spaudos konferenciją, kurią buvo surengęs V.Zelenskis, ir jos metu užduotą nepatogų „Ukrajinska pravda“ žurnalisto klausimą „Kas sudaro Zelenskio komandą?“. Tuomet prezidentas atsakė: „Mano komandą sudaro šeši-septyni gabūs vadybininkai“.
„Va, tai tie gabūs Zelenskio vadybininkai dabar visi yra su arešto orderiais. Ir kas toliau?“, – ironizavo pašnekovas.
„Jei pasakai kritišką žodį apie Zelenskį – tu vatnikas“
M.Miltą stebina tai, kad Lietuvoje yra įsitvirtinęs idealistinis požiūris į Ukrainą, į vietos darbotvarkę, į V.Zelenskį. Jo teigimu, Lietuvoje jis yra kur kas didesnis herojus negu Ukrainoje.
„Manau, pirmiausia, tai galima sieti su tuo, kad pas mus yra labai ribotas originalus turinys iš Ukrainos. Didžioji dalis turinio, esančio pagrindinėse medijose, yra „rūšiavimas“ iš kitur. Ar tai būtų tokie didieji žaidėjai, kaip „Reuters“ ar „Agence France-Presse“, ar kita žiniasklaida, turinti Ukrainoje savo žurnalistų, ar pačios Ukrainos žiniasklaida.
Tiesiog yra pasirinktas vienas naratyvas, kuris yra ganėtinai ribotas ir plokščias. Matyt, lengva užsikabinti už prielaidos, kad, jeigu mes palaikome Ukrainą, tai negalime turėti jokio sofistikuotumo ar įsigilinimo į tai, kad iš tikrųjų Ukraina turi labai daug poreikių, labai daug problemų. Jeigu tu esi sąjungininkas, esi rėmėjas, privalai apie tai kalbėti“, – išdėstė politologas.
Pasak jo, nepaprastai svarbu gebėti informuoti save, savo visuomenę, mokesčių mokėtojus, iš kurių pinigų ir skirstoma parama, nes Ukrainos ateitis ir gebėjimas spręsti tas problemas yra tiesiogiai susijęs su mūsų ateitimi Lietuvoje.
„Kai bendrauju su diplomatais, visi puikiai supranta problemų mastą Ukrainoje. Tačiau viešajame diskurse, ko gero, laukia, kol kas nors pramuš ledus. Juk dabar, net, jeigu pasakai vieną kritišką žodį apie Zelenskį, tai tu jau esi vatnikas, marginalas, kuriam Kremlius moka atlyginimą“, – reziumavo M.Milta.
-
Ukrainos Aukščiausiojo Teismo buvusiam pirmininkui skirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė
-
„Neturiu tokių pinigų“: buvusią ambasadorę JAV Stefanišyną sutiko paleisti už užstatą
-
Ukrainoje – speciali operacija: taikinyje Zelenskio kanceliarija
-
Zelenskis atleido padėjėją, galimai figūruojančią korupcijos byloje
-
Buvęs Zelenskio ministras prabilo apie korupciją ir rinkimus: neatmetė, kad pats sieks prezidento posto
