Sekite 15min Google
Vakarų žvalgybos tarnybų duomenimis, šiose pratybose daugiausia dėmesio buvo skiriama praktiniams būsimo šaukimo aspektams, įskaitant tai, kaip apgyvendinti mobilizuotus žmones, aprūpinti juos maistu ir ginklais. Leidinio šaltinių teigimu, panašūs renginiai vyksta ir kituose Rusijos regionuose.
Kremlius kol kas nėra priėmęs sprendimo dėl naujos plataus masto mobilizacijos. Vakarų pareigūnai mano, kad Maskva greičiausiai tokio sprendimo nepriims iki rugsėjo pabaigoje vyksiančių parlamento rinkimų. Tačiau Vladimiro Putino siekis užimti visą Donbaso teritoriją, nepaisant lėto Rusijos kariuomenės judėjimo į priekį ir didelių nuostolių, gali priversti Kremlių pakeisti savo poziciją.
Pastaraisiais mėnesiais Rusijai, kaip pažymi leidinys, darosi vis sunkiau pritraukti pakankamai naujų karių, kurie pakeistų žuvusius ir sužeistus. JAV ir Europos pareigūnų teigimu, karių trūkumas gali nepalikti V. Putinui daug kitų pasirinkimų, išskyrus naują plataus masto šaukimą.
Ankstesnė mobilizacijos banga, kurią V. Putinas paskelbė 2022 metų rugsėjį, Rusijoje sukėlė didžiulį chaosą. Šimtai tūkstančių vyrų pabėgo iš šalies, dėl to buvo masiškai perkami lėktuvų bilietai, o prie sienų su Sakartvelu ir Kazachstanu susidarė kelias valandas trukusios eilės.
Gandai apie naują mobilizaciją jau kelia nerimą rusams. Kai kurie vyrai ieško būdų išvykti iš šalies, o turtingesni piliečiai jau dairosi vietų, kuriose galėtų pralaukti galimą šaukimą. „The Wall Street Journal“ duomenimis, dėl tokių lūkesčių nekilnojamojo turto kainos Sakartvele ir Armėnijoje jau pradėjo kilti. Tuo metu Sakartvelo valdžia paneigė Rusijos muitinės tarnybos teiginius, kad per Verchnij Larso pasienio kontrolės punktą per vieną dieną sieną kirto rekordinis skaičius – daugiau kaip 20 tūkst. – žmonių.
„Carnegie Endowment“ ekspertas Michaelas Kofmanas mano, kad net ir nauja mobilizacija nepadės V. Putinui šiais metais užimti Donbaso.
„Nemanau, kad tai bus lemiamas veiksnys Rusijai, ir iš tiesų šiais metais tam jau per vėlu, tačiau tai galėtų tapti veiksniu 2027 metais“, – sakė jis.
Plataus masto šaukimas taip pat sukeltų papildomą spaudimą Rusijos ekonomikai.
„Rusija dar labiau įkeis savo ateitį dėl karinių laimėjimų“, – pažymi „Eurasia Group“ ekspertas Alexanderis Kolyandras.
Pasak jo, valstybė turės maitinti, apgyvendinti, apginkluoti naujus kariškius ir mokėti jiems atlyginimus, kartu išimdama juos iš darbo rinkos, kurioje darbuotojų ir taip trūksta.
Tuo pat metu Kremlius gali mėginti išvengti 2022 metų panikos pasikartojimo. Rusija jau sukūrė šaukiamojo amžiaus vyrų duomenų bazę ir pradėjo siųsti jiems pranešimus, nurodančius atvykti į karinius komisariatus. Analitiko Alexei Yusupovo teigimu, valdžia gali palaipsniui didinti tokių šaukimų skaičių.
„Jiems paprasčiau lėtai virti varlę, kviečiant žmones nedidelėmis grupėmis“, – pažymėjo jis.
Eksperto teigimu, toks metodas leistų Kremliui išvengti staigaus sukrėtimo, panašaus į 2022 metų įvykius, ir kartu palaipsniui didinti Rusijos kariuomenės dydį.
Primename, kad Volodymyras Zelenskis pareiškė, jog Rusija planuoja pasiųsti 300 tūkst. naujai mobilizuotų karių į puolimo operacijas, ypač Donbase ir galbūt šiaurinėse teritorijose, tačiau pagrindinis tikslas tebėra Donecko ir Luhansko sričių užėmimas. Jis pabrėžė, kad V. Putino numatyti terminai yra nerealistiški, nes būtent Donecko srityje rusai patiria didžiausius nuostolius – iki 80 proc. visų savo nuostolių.
Taip pat skelbėme, kad V. Putinas mano, jog Rusija kare gali išsilaikyti ilgiau nei Ukraina. Tuo metu „Bloomberg“ apžvalgininkas Maxas Hastingsas mano, kad Ukraina šiuo metu yra geresnėje padėtyje nei bet kada nuo 2022 metų, todėl labiausiai tikėtinas scenarijus – karo tęsinys, nepasikeitus Kremliaus pozicijai.