Paskelbtos paliaubos, sutapusios su vasaros pabaiga, leidžia Rusijai ir Ukrainai peržiūrėti savo taktiką, įvertinti nuostolius, konsoloduoti jėgas. Separatistų vadai nė neslėpia, kad taika gali būti tik trumpalaikis atokvėpis prieš didelę audrą.
„Dabar nei karas, nei taika. Manau, kad Ukrainos dar laukia dideli pokyčiai“, – situaciją Rytų Ukrainoje apibūdina vienas iš separatistų vadukų Olegas Cariovas. „Svarbiausia, kaip bus susidorota su artėjančia žiema, šalčiais ir ekonomine krize, kuri kyla Ukrainoje“, – pridūrė jis.
Ar Rusija gali netiekti dujų Europai?
Gali būti, kad šie O.Cariovo žodžiai išduoda tolimesnius Rusijos ketinimus. Žiemą kovoje su Ukraina ji gali naudoti ne tik sunkiąją ginkluotę, bet ir ekonomines priemones. Jos šaltuoju metų laiku gali būti net efektyvesnės nei karinės siekiant, kad Ukrainos visuomenė taptų dar labiau susikaldžiusi, o Europa imtųsi persvarstyti paramą Ukrainai.
Dabar nei karas, nei taika. Manau, kad Ukrainos dar laukia dideli pokyčiai, – sakė O.Cariovas.
Tiesą sakant, šiuo keliu Rusija jau buvo ne kartą pasukusi. Birželį Rusija prisiminė Ukrainos skolas už dujas ir pareikalavo jas susimokėti, o to nepadarius, be ceremonijų užsuko kranelius. Rugpjūčio pabaigoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad derybos dėl dujų tiekimo pasiekė akligatvį.
Vasarą Ukrainai pavyko užsitikrinti dujų tiekimą iš kitų šaltinių – iš Slovakijos, tačiau atėjus žiemai šių sankaupų, ko gero, nebeužteks.
Ketvirtadienį Rusijos monopolininkas „Gazprom“ dujų tiekimą Slovakijai jau sumažino 10 proc.
Slovakija dujas taip pat gauna daugiausia iš Rusijos. Be to, slovakų parduotos dujos patenkina vos penktadalį Ukrainos poreikių. Todėl vieninteliu keliu Ukrainai išgyventi šią žiemą gali būti panaši pagalba iš kitų ES šalių. Jos daugiausia išteklių perka taip pat iš Rusijos. Negana to, 80 proc. dujų Vakarų Europą pasiekia dujotiekiu, kuris veda per Ukrainą.
Dujos – tik Luhanskui ir Doneckui?
Todėl niekas nenustebtų, jei Rusija šią žiemą imtųsi patikrintų priemonių ir užsuktų dujų kranelį visai Europai, bet liktų dujų tiekėja teroristų užimtiems miestams Luhanskui ir Doneckui, nes į juos iš Rusijos yra tiesiogiai atvesti atskiri dujų vamzdžiai.
Tikslas, kaip telefonu „Time“ sakė O.Cariovas, yra parodyti, kad sąjunga su Rusija bent jau žiemą užtikrintų kur kas geresnį gyvenimą nei bendradarbiavimas su Vakarais. „Mes norime atkurti savo ekonomiką, įkurti valstybę ir parodyti, kad mūsų pasirinktas kelias kur kas sėkmingesnis nei tų, kurie lieka su Ukraina“, – aiškino jis.
Taikos sutartis, kurią trečiadienį pasiūlė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, šių tikslų pasiekti netrukdo. Pripažindamas, kad to norintys regionai gali rengti savo rinkimus ir išsirinkti savo lyderius P.Porošenka kalbėjo apie šalies decentralizaciją ir mėgino savo pasiūlymu patenkinti abi puses, bet atmesti V.Putino siūlytą federalizaciją.
Tuo tarpu vienas iš paliaubas pasirašiusių separatistų lyderių Andrejus Purginas pareiškė, kad jis visiškai tvirtai laikosi atsiskyrimo plano. Taip pat pasisakė ir O.Cariovas. Tuo tarpu Rusijos pilietis, Donbase atvirai veikiantis prieš Ukrainą, Sergejus Kavtaradzė trečiadienį tikino, kad kol kas „nėra įgaliotas šia tema kalbėti“. Atsižvelgiant į jo patirtį Maskvoje dirbant viešųjų ryšių ekspertu, galima įtarti, kad po šia fraze slypi Rusijos nurodymas separatistams kol kas didesnių reikalavimų nekelti.
Pavasarį, kai, tikėtina, teroristų lyderiai jau bus tapę teisėtais Luhansko ir Donecko valdžios atstovais, jų reikalavimai suteikti nepriklausomybę kur kas labiau teisėti nei bet kada iki šiol.
Tačiau vargu, ar tai reiškia, kad tokių reikalavimų neatsiras ateityje. Jei Ukrainos integracija į Europos Sąjungą didės, Rusija gali lengvai vėl pasiųsti armiją tęsti Ukrainos miestų užėmimus.
Pavasarį, kai, tikėtina, teroristų lyderiai jau bus tapę teisėtais Luhansko ir Donecko valdžios atstovais, jų reikalavimai suteikti nepriklausomybę kur kas labiau teisėti nei bet kada iki šiol. Kol kas atrodo, kad P.Porošenkai toks kelias atrodo didesnis blogis, nei apskritai nepasirašinėti paliaubų sutarčių ir nieko nežadėti.
„Argi geriau vykdyti ginklų, o ne biuletenių politiką?“ – trečiadienį svarstė P.Porošenka. Dauguma karą patyrusių jo rinkėjų su tuo, be abejo, sutiktų. Tačiau tol, kol paliaubų sutartyse Ukraina neįrašys įpareigojimo Rusijos smogikams ir diversantams, veikiantiems Ukrainoje, atiduoti visus ginklus, lieka tik laiko klausimas, kada bus vėl panaudoti ir jie.
