Dviejų NATO rytinio flango valstybių žvalgybos pareigūnų teigimu, Kremlius siekia pasinaudoti galimomis Vakarų silpnosiomis vietomis, jo pajėgoms patiriant vis didesnį Ukrainos spaudimą. Šie įspėjimai rodo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali nusitaikyti į Estiją, Latviją ar Lietuvą, kad įvertintų, ar JAV ir jų sąjungininkės aktyviai įsikištų jas ginti, rašo laikraštis.
„Matome ženklų, kad Rusija rengia karines provokacijas prieš Baltijos šalis arba Lenkiją, tačiau tai būtų toli gražu ne visapusiškas užpuolimas“, – „The Guardian“ cituoja Latvijos žvalgybos tarnybą.
Latvijos žvalgyba vertina, kad Rusija šiuo metu negali atidaryti antrojo fronto, tačiau gali imtis hibridinių veiksmų, įskaitant raketų ir dronų atakas. Laikraščio teigimu, šiomis provokacijomis siekiama sumažinti Europos paramą Ukrainai.
„The Guardian“ cituojamas aukšto rango Vakarų karinis šaltinis pritarė šiems būgštavimams, dabartinį geopolitinį klimatą apibūdindamas kaip itin nepastovų.
„Negaliu meluoti, tai pavojaus laikotarpis“, – sakė šaltinis ir pridūrė, kad Rusijos smūgio rizika išauga kaskart, kai V. Putinas pasijunta įvarytas į kampą dėl Ukrainos karinių laimėjimų.
Šis įspėjimas sutampa su pastaraisiais regiono lyderių, sparčiai keičiančių savo saugumo poziciją, pareiškimais. Gdanske vykusios konferencijos, skirtos Ukrainos atstatymui, kuluaruose Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas įspėjo, kad grėsmių aplinka sparčiai keičiasi.
„Mes taip pat be išimties pritariame nuomonei, kad situacija yra labai nestabili ir ateinančiomis savaitėmis bei mėnesiais galima tikėtis įvairaus pobūdžio eskalacijos, – sakė D. Tuskas. – Norėsime pasirengti kaip šalių grupė, tiesiogiai susidurianti su šia rizika.“
Saugumo ekspertai teigia, kad Maskvos strategija remiasi konflikto teatro perkėlimu, kai Ukrainos mūšio lauke susiduriama su stagnacija. Analitinio centro „Chatham House“ Rusijos ekspertas Keiras Gilesas (Kiras Džailsas) įspėjo nesitikėti, kad Rusija ramiai susitaikys su nesėkmėmis.
„Maskva ieškos būdų, kaip suardyti dabartinę tendenciją per horizontalią eskalaciją (konflikto išplėtimą į kitas šalis) arba darydama ką nors kitur, – sakė K. Gilesas. – Neturėtume tikėtis, kad Rusija pasyviai pralaimės.“
Dabartiniai įspėjimai pasirodė po virtinės provokacijų, kurios priskiriamos Rusijos agentams visoje Europoje nuo 2022 metų visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios.
2024 metų vasarą Europos žvalgybos tarnybos susekė sudėtingą diversijos planą, susijusį su padegamaisiais užtaisais, paslėptais DHL siuntose, kurie sukėlė gaisrus logistikos centruose Jungtinėje Karalystėje (JK), Lenkijoje ir Vokietijoje. Aviacijos sekimo ir regioninės gynybos pajėgos taip pat užfiksavo reikšmingų oro erdvės pažeidimų; 2024 metų rugsėjį 19 Rusijos dronų-masalų banga pažeidė Lenkijos oro erdvę, priversdama NATO pakelti naikintuvus.
