-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Žinių analizė: kiek įtakos Vladimirui Putinui liko po Dūmos rinkimų?

Kas iš tiesų vyksta Rusijoje po Dūmos rinkimų? Ar tai yra Vladimiro Putino silpnumo ženklas? Kokie opozicijos šansai ką nors pakeisti artimiausiu metu? Apie tai „Laisvės” radijo studijoje Maskvoje žurnalistas Michailas Sokolovas kalbėjosi su politologu Stanislavu Belkovskiu, publicistu Aleksandru Morozovu ir ekonomistais Michailu Deliaginu bei Vladislavu Inozemcevu. Pateikiame laidos santrauką.
Vladimiras Putinas ir Dmitrijus Medvedevas
Vladimiras Putinas ir Dmitrijus Medvedevas / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Pabandykime įvertinti „Vieningosios Rusijos” (toliau – VR) rezultatą, 49,3 proc. rinkėjų balsų Dūmos rinkimuose. Oficialioji versija, kad toks rezultatas – sunki VR pergalė ekonominės krizės metais. Kita versija – tai pralaimėjimas, kuris be klastojimų būtų buvęs dar didesnis.

S.Belkovskis: Pradėsiu nuo sovietinių laikų anekdoto, kai darbo liaudis kreipėsi į partiją sujungti Mordoviją ir Žydų autonominę sritį. Mūsų laikais atsirado gyvas šio anekdoto herojus Leonidas Nevzlinas, kuris tuo pat metu buvo ir Rusijos žydų kongreso vadovas, ir Mordovijos atstovas Federacijos Taryboje.

Ką turite omenyje?

S.Belkovskis: Noriu pasakyti, kad VR dabar tapo nacionalinių pakraščių, kaimo ir vargetų partija. Labiau išsilavinę miestiečiai, ypač rusai, už valdžios partiją nebalsuoja. Taigi VR marginalizuojasi ir apie pergalę rinkimuose nėra ko kalbėti. Tačiau kai kalbame apie jėgų išsidėstymą naujojoje Dūmoje, tai taip pat nėra ką kalbėti, kadangi visos partijos joje – viena ir ta pati „Vieningoji Rusija“. Tik frakcijų pavadinimai skiriasi.

Neabejoju, kad į Dūmą patekusios vadinamosios opozicinės partijos visais principiniais klausimais veiks išvien su VR. Šiuo požiūriu konkretus mandatų pasiskirstymas nieko nereiškia. O reikšminga tai, kad aktyvioji visuomenės dalis kategoriškai pasisakė prieš Kremlių ir Vladimirą Putiną.

S.Belkovskis: visiškai nenustebčiau, jei trečią kadenciją prezidentaudamas Putinas iš „Gazpromo“ atims vamzdį.

A.Morozovas: Stebina tai, kad štai jau keletą dienų po rinkimų nei oficialūs Kremliaus asmenys, nei jiems lojalūs vadinamieji publicistai nesugeba nieko rišlaus pasakyti apie tai, kas įvyko. Na, Putinas su Medvedevu ištarė keletą formalių frazių, bet dėl to aiškiau nepasidarė. Turiu galvoje ne tiek skelbiamus beveik 50 procentų neaiškiais būdais gautų balsų, kiek nutylimą rinkimų rezultatų atskiruose regionuose, kur VR gavo vos trečdalį balsų, vertinimą.

O kiek ten buvo valdžios partijai pridėta iš po stalų? Štai Ziuganovas tvirtina, kad ir tokiose apylinkėse vis viena iš komunistų balsai buvo vagiami. Tad realaus valdžios partijos palaikymo masto mes nematome. Bet, pritariu Stanislavui, daugelyje didžiųjų miestų, nepaisant visų manipuliacijų, už VR balsavo gerokai mažiau nei 40 proc. rinkėjų. Ir čia reikia pabrėžti labai svarbų dalyką – regionuose vietiniai elitai nebėra tokie vieningi, parama valdžios partijai juose reikšmingai sumenko ir Putino ilgai konstruota valdžios vertikalė smarkiai susvyravo.

Tai stiklinė pusiau pilna ar pusiau tuščia?

V.Inozemcevas: Pusiau tuščia. Ypač turint galvoje rezultatų klastojimo mastą. Juk ne šiaip sau atskiruose regionuose VR gautų balsų skaičius skiriasi maždaug dvigubai. Realistiškai vertinant, vargu ar už valdžios partiją visoje šalyje balsavo daugiau kaip 40 proc. rinkėjų.

Žmonės nusivylę. O ypač juos papiktino dar prieš Dūmos rinkimus paskelbta Putino ir Medvedevo postų rokiruotė. VR ir Putino įtaka toliau menks ir iki prezidento rinkimų gali sumenkti tikrai smarkiai.

S.Belkovskis: Iš tiesų dar spalio mėnesį paskelbta rokiruotė buvo didelė klaida, nes iš žmonių atėmė viltį, nors ir iliuzinę, kad Medvedevas kandidatuos ir pasiūlys aktyviajai visuomenės daliai priimtinų alternatyvų.

O dabar paspėliokime: pasigirdo kalbų, kad Kremliuje gali atsirasti Putinas Nr. 2. Premjero spaudos sekretorius Peskovas prakalbo, kad Putino ir VR populiarumas – du visiškai skirtingi dalykai, kad Putinas „partiečių” buvo laikomas nepriklausomu politiku. Kadangi žmonės laukia permainų, tai partijoje gali atsirasti lyderių, stosiančių į Putino vietą.

A.Morozovas: Tokios kalbos rodo visišką valdžios sutrikimą. Jie nežino, ką kalbėti. Ko vertos kalbos, kad šiuose rinkimuose Putinas suvienijo konservatyviąsias Rusijos jėgas – kariškius, pensininkus, biudžetininkus ir kaimiečius? Negi su tokiais šalininkais galima šalies modernizacija?

Neįsivaizduoju, kaip Putinas dabar galėtų ištrūkti iš tos aklavietės, į kurią pats save ir įvarė iš anksto pasiskelbdamas būsimu prezidentu. Ką jis gali rinkėjams pasiūlyti? Medvedevo modernizacijos retorika dar teikė tam tikrų vilčių, bet vienu smūgiu ji buvo sukompromituota.

M.Sokolovas: Vladislavai, vienu metu jūs palaikėte Medvedevą. Tai gal dabar įsivaizduojate, kad gali atsirasti Medvedevas Nr. 2? 

V.Inozemcevas: žmonės nusivylę. O ypač juos papiktino dar prieš Dūmos rinkimus paskelbta Putino ir Medvedevo postų rokiruotė.

V.Inozemcevas: Esu tikras – ne. Iš tiesų aš aktyviai rėmiau Medvedevo modernizacijos idėją, bet kai jis pats, faktiškai atsisakydamas valstybės vadovo posto, tos idėjos išsižadėjo, tai niekas be jo valdžioje jos nebeatgaivins. O ypač nepajėgus tokiam manevrui yra Putinas.

M.Deliaginas: Apie Putiną kaip nacionalinį lyderį nebetenka kalbėti, nes nieko, išskyrus buką terorą, jis nebegali pasiūlyti. Ką jis dabar daro su protestuojančiais prieš rinkimų klastojimą, kuolu per galvas – tai ir visas jo arsenalas. Nebent dar kokią pusnuogę mergaitę pasodintų Pirmajame televizijos kanale pranešinėti Kremliaus žinias.

Beje, apie komandą. Ponas Putinas pažadėjo, kad po prezidento rinkimų vyriausybė bus iš pagrindų atnaujinta. Taip pat ir daugelis gubernatorių turės pasitraukti. Atseit jokių „saviškių” – tik profesionalai valdžioje. Negi valdžioje nebeliks kooperatyvo „Ozero” žmonių ir Piterio čekistų?

S.Belkovskis: Nematau čia jokios panacėjos. Keisti valdininkus dar nereiškia, kad į senųjų vietą ateis geresni. Pažiūrėkime, kaip buvo keičiami premjerai: Kasjanovas–Fradkovas–Zubkovas, o kitais metais – Medvedevas, iš kurio dabar vyriausybėje juokiamasi. O Zubkovas, 70-metis buvęs „sovchozo“ direktorius, galimas dalykas, gaus savo žinion visą Dūmą. Kadrų degradavimas tęsis, nes dabartinė sistema nepripažįsta kūrybingų žmonių.

Bet gal galite prisiminti nors vieną atvejį, kai Putino komanda tinkamai reagavo į iškilusias  ekonomines ar socialines problemas?

V.Inozemcevas: Neprisimenu tokio atvejo nei ekonomikoje, nei užsienio ar vidaus politikoje. Kalbant apie užsienio politiką, reikia pasakyti, kad ta politika – tai tarptautinės konjunktūros „gaudymas“ pačiais primityviausiais būdais ir labai nevykęs sąjungininkų pasirinkimas. Svarbu pasakyti, kad tokiai užsienio politikai vis mažiau paramos ieškoma šalies viduje. Atotrūkis tarp realių šalies poreikių ir užsienio politikos kasmet tik didėja.

Jaučiu, kad S.Belkovskis dabar ką nors pasakys Pietų Osetijos ir Abchazijos okupacijos naudai.

S.Belkovskis: Žinoma, aš visuomet buvau už jų nepriklausomybę ir dabar palaikau tokius siekius. Tik ne taip, kaip Putinas įsivaizduoja. Jis nemoka valdyti šiuolaikiškai, europietiškai, demokratiškai. Todėl jokių reformų iš Putino nėra ko tikėtis. Bet, nepaisant to, bus bandoma aktyviai pardavinėti „naujojo Putino“ mitą. Greičiausiai toks įvaizdis bus kuriamas artimiausioje ateityje neišvengiamo masinio privatizavimo pagrindu.

Gal iš šešėlio ištrauks kokius 200 milijardų dolerių ir sukels tarptautinių investuotojų ekstazę – štai atseit koks dabar Putinas kitoks. Ir dar visiškai nenustebčiau, jei trečią kadenciją prezidentaudamas Putinas iš „Gazpromo“ atims vamzdį. Kad į savo pusę patrauktų ir kitas gavybos kompanijas. Iš esmės vidaus politika nesikeis, o užsienyje bus manoma, kad Putinas labai pasikeitė.

Beje, ponas Surkovas, svarbi Putino smegenų dalis, neseniai pareiškė, kad suskaldytai Rusijos visuomenei reikia masinės liberaliosios partijos. Tas pats Surkovas, kuris iš Prochorovo atėmė partiją „Teisingas reikalas”. Kaip vertinate tokias kalbas?

A.Morozovas: Niekas nebetiki, kad tokius triukus galima išdarinėti begalę kartų. Ir neatsitiktinai Prochorovas jiems užkliuvo. Pasirodė pernelyg savarankiškas, ambicingas. Kas tokios liberaliosios partijos iniciatorius galėjo būti, tai Medvedevas. Tik jokiu būdu ne Putinas su savo atsargos karininkais.

V.Inozemcevas: Nemanau, kad modernizacija galima tik europietišku būdu. Yra ir Kinijos pavyzdys. Tačiau abiem atvejais reikia efektyvesnės ekonomikos. O Rusijos ekonomika be šešėlio ir efektyvi neįmanoma iš principo. Todėl aš pritariu nuomonei, kad ir pats Putinas negali pasikeisti. Ne veltui jau pasakyta, kad vyriausybės performavimas įvyks tik po prezidento rinkimų. Taigi Putinas, kaip būsimasis prezidentas, pagal prerogatyvą, pasilieka sau teisę sudaryti vyriausybę, užuot jau dabar, po Dūmos rinkimų, atiduotų tokią iniciatyvą dabartiniam prezidentui Medvedevui. O dabar jis įsakė policijai ir Vidaus kariuomenei daužyti protestuotojus. Kur jūs matote „naująjį“ Putiną?!

Tarkime, didelė rinkėjų dalis iš tiesų pareiškė, kad nori labiau socialiai orientuotos, prokomunistinės valdžios. Kodėl dabartinei valdžiai neperėmus iniciatyvos ir pačiai nepasukus labiau į kairę?

M.Deliaginas: Bet kokiam posūkiui reikalingi atitinkami įstatymai. O bet koks įstatymas, jei jo laikomasi, trukdo vogti. Todėl dabartiniam režimui trukdo bet kokie įstatymai. Ir dar: visuomenės modernizavimui reikia ir stiprių valstybės institucijų, o jos dabar nuolat žlugdomos ir kuriamas darinys, kurį liaudis vadina Maskvos pachanatu (dviejų žodžių žaismas: chanatas – absoliučios valdžios sinonimas, pachanas – nusikaltėlių vadeiva – S.K. past.). Kad vogti niekas netrukdytų.

O ar mūsų parlamentinė opozicija pajėgi iškelti rimtą kandidatą į prezidentus?

S.Belkovskis: Jei iškeltų, tai galėtų tikėtis bent 40 proc. rinkėjų balsų, o tai smarkiai sujudintų visuomenę. Bet to nebus, neužteks drąsos Dūmos opozicijai. Net ir turint galvoje, kad ją šiuose rinkimuose palaikė didelė visuomenės dalis. Tiesiog ten per daug parsidavėlių. Ypač tų partijų vadovybėje. O galėtų rimtai pakonkuruoti su Putinu, jei vienytųsi su nesistemine opozicija. Tokį vieningą kandidatą tikrai palaikytų platūs visuomenės sluoksniai.

Jeigu Putinas nelaimėtų pirmajame rinkimų ture, antrajame tikrai pralaimėtų. O Dūmos opozicionieriai net nesugeba pasirinkti taškų stodami ginti aikštėse mušamų piliečių. O tikrai tų taškų užsidirbtų. Mano išvada tokia, valdžia pas mus nepasikeis tol, kol nepasikeis opozicija.

Medvedevas ir Putinas jau viešai pareiškė, kad rinkimai vyko sklandžiai, liaudis pareiškė savo valią ir jos reikia paisyti. O kaip bus iš tiesų? Ar duetas toliau veiks atsižvelgdamas į realią padėtį, kuri gerokai jiems blogesnė, nei oficialiai rodoma, ar apsimes, kad sufalsifikuoti skaičiai yra tikri?

V.Inozemcevas: Valdžia gyvena tokioje iškreiptoje realybėje, kad tikros padėties nemato.

A.Morozovas: Manau, kad jie nemato reikalo imtis reformų. Jie bandys per porą ateinančių metų dalį visuomenės papirkti pinigais, kol tų pinigų bus, o kitus ir toliau auklės lazdomis. Taip auklės, kad ir prijaučiantieji bėgtų kuo toliau nuo visokių protestų.

M.Deliaginas: Valdžios sprendimams realūs rinkimų rezultatai neturės jokios įtakos. Todėl manau, kad Putinas ir tų kelerių metų valdyti šalį gali netekti gerokai anksčiau.

S.Belkovskis. Porą metų tai jis dar prasilaikys tikrai. Kol baigs visus išteklius. Ir ekonomikos, ir kultūros, ir žmonių kantrybės.

Parengė Stanislovas Kairys

Reuters/Scanpix nuotr./Komunistų mitingas Maskvoje po Dūmos rinkimų
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Komunistų mitingas Maskvoje po Dūmos rinkimų

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius