„Daug kas sako, kad Narva – kita“, bet Estija – rami: toks yra Putino žaidimas

Narva – ypatinga vieta. Šiame 53 tūkst. gyventojų turinčiame mieste dauguma gyventojų kalba rusiškai, o maždaug trečdalis turi Rusijos, o ne Estijos, pilietybę. Vladimiras Putinas apibūdino Narvą kaip istoriškai Rusijai priklausančią žemę.

Miestas netgi tapo neseniai išleistos knygos „Jei laimės Rusija“ tema. Joje pateikiamas hipotetinis scenarijus, pagal kurį Rusija, pasiekusi savo tikslus Ukrainoje, neva surengia netikėtą puolimą prieš miestą, o puolimas priverčia NATO lyderius priimti sprendimą, ar dėl šio miesto verta rizikuoti karu su Rusija.

Narva tarp Estijos ir Rusijos / James Heintz / AP

„Daug žmonių sako: „Narva – kita“ Rusijos karinių taikinių sąraše, – sakė Katri Raik, buvusi Estijos vidaus reikalų ministrė ir triskart Narvos merė. – Čia jaučiame, kad karas yra arti. Bet vienintelis dalykas, kurį galime daryti, – tai gyventi toliau.“

Estijos pareigūnai ragina išlaikyti ramybę, nors NATO šalys vis dažniau dalija perspėjimus, kad Rusija gali surengti puolimą prieš Aljansą.

Praėjusį mėnesį Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas Johnas Ratcliffe’as netikėtai apsilankė Maskvoje, kad įspėtų Kremlių dėl tokio žingsnio, pažymi „The Wall Street Journal“.

Tačiau Estijos pareigūnai teigia nematantys jokių požymių, kad Rusija ruoštųsi pasiųsti tankus ir karius per sieną, nes jos pajėgos pernelyg įklimpusios Ukrainoje, jog ji galėtų atverti dar vieną frontą.

„Turime atidžiai stebėti, turime būti pasirengę bet kokioms... realioms provokacijoms, – pabrėžė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna. – Bet plataus masto karinė agresija prieš NATO? Skaičiai nesutampa.“

Lukas Balandis / BNS nuotr./Margus Tsakhna

Daugeliu atžvilgiu, kaip pažymi Estijos pareigūnai, kova su Kremliumi jau prasidėjo: Rusija nuolat grasina NATO šalims sprogmenimis pakrautais dronais ir vykdo diversijas. Be to, visoje Europoje jau seniai vykdoma Rusijos dezinformacijos kampanija.

„Jis žaidžia mūsų baime, organizuoja įvairius išpuolius, diversijas, provokacijas“, – apie Vladimirą Putiną kalbėjo Estijos diplomatijos vadovas.

Po to, kai Vokietija oficialiai apkaltino Rusiją įsitraukimu į incidentą su dronais Leipcigo-Halės oro uoste, Maskva griežtai neigia dalyvavusi diversijose prieš Europą.

Tuo tarpu Estija turi savų įtarimų. Šalies pareigūnai tiria, ar už praėjusį mėnesį įvykdytą vietinės gynybos pramonės įmonės padegimo stovi su Rusija siejami asmenys.

Be kita ko, į taikinius Rusijos teritorijoje skrendantys Ukrainos dronai kartais yra nukreipiami nuo kurso, panaudojant trukdžių siųstuvus arba klastojant GPS signalą, ir atsiduria Estijoje. Metų pradžioje vienas tokių pataikė į elektrinę.

Nors dronas buvo ukrainietiškas, M.Tsahkna pabrėžė, kad tai vis dėlto buvo Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmė ir tai turėtų paskatinti Europą padvigubinti pastangas, tiekiant pagalbą Kyjivui.

„Zumapress“/„Scanpix“/Vladimiras Putinas

„Į kiekvieną atakos rūšį turėtume reaguoti, – aiškino šalies diplomatijos vadovas interviu metu. – Ne taip, kad vyktume į Rusiją ir ką nors susprogdintume, bet sankcijų lygmeniu.“

„Nežinome, ar galime kliautis NATO“

Elvi Orr, kuri neseniai sugrįžo į Estiją, daugiau nei dešimtmetį praleidusi Jungtinėse Valstijose, teigė, kad estai visada buvo sąmoningi dėl grėsmės iš Rusijos pusės.

„Kai mato, kas vyksta Ukrainoje, žmonėms sukyla prisiminimai, – pasakojo ji. – Nežinome, ar tikrai galime pasikliauti NATO.“

Baltijos šalims – nenaudinga?

Estija pradėjo ruoštis gynybai nuo Rusijos dar prieš plataus masto invaziją į Ukrainą. Nuo 2017 m. Baltijos šalyse dislokuotos kitų NATO narių, įskaitant Jungtinę Karalystę, sausumos pajėgos, o nuo 2022 m. jų skaičius buvo padidintas. Dabar karių yra apie 1500.

Socialinių tinklų nuotrauka/NATO pajėgos

Dabar Estijos doktrina numato nuožmią kovą dėl kiekvieno šalies teritorijos centimetro. Stebėdami karo Ukrainoje eigą, pareigūnai suprato, kad teritoriją daug lengviau išlaikyti negu atkovoti.

Tačiau Elisabeth Braw, „Atlantic Council“ analitinio centro kovos veiksmų, neperžengiančių karo ribos, ekspertė vertina, kad Estija iš dalies strategiškai menkino Rusijos keliamą riziką.

„Baltijos šalių ekonomikoms nėra naudinga, jei jos nuolat kalba apie Rusijos grėsmes, – atkreipė dėmesį ji. – Jos pozicionuoja save kaip šalis, galinčias veikti įprastai, nes būtent taip pritraukiami investuotojai ir kuriama gyvybinga ekonomika.“

E.Braw pažymėjo, kad Rusija perkėlė savo „pilkosios zonos“ atakas į tokias šalis kaip Vokietija ir Jungtinė Karalystė, kurios labiau prisideda prie Ukrainos gynybos.

Ji taip pat priminė, kad Baltijos šalys sustiprino savo gynybą nuo tam tikrų rūšių išpuolių, pavyzdžiui, tokių kaip didelis 2007 m. Rusijos įvykdytas kibernetinis išpuolis prieš Estiją.

„Nuo tada nieko panašaus neįvyko, – kalbėjo ji, – ir ne dėl to, kad Rusija nebūtų bandžiusi.“

„2022 m. buvo kur kas baisiau“

„Padėtis nėra tokia kritiška, – pareiškė Arturas Sade'as, užaugęs Rytų Estijoje, vos per ežerą nuo Rusijos teritorijos. – Gali būti keletas sprogimų arba dronų incidentų prie sienos. Bet nemanau, kad padėtis labai pablogės.“

Tačiau nemaža dalis Narvos gyventojų, ypač vyresnio amžiaus, toliau žiūri Rusijos televizijos laidas ir kartoja Kremliaus skleidžiamą propagandą apie karą Ukrainoje.

55 metų amžiaus rusakalbis Liamas Fitas, į Narvą persikėlęs dar vaikystėje, dėl to, kas vyksta, kaltino Vakarus: „Jie gąsdina žmones, sakydami, kad Rusija pradės karą. Tai kvailystė.“

Tuo tarpu Kirilas Smirnovas, Estijos pilietis, kurio gimtoji kalba yra rusų, pripažino, kad 2022 m. jam buvo kur kas baisiau – atrodė, kad Rusija gali užimti Ukrainą, o po to – ir Estiją. Dabar, pasak jo, yra aišku, kad Rusija negali pradėti dar vieno karo.

„Aš nejaučiu jokios grėsmės iš kito upės kranto“, – sakė jis.