„Ar jis turi ką valgyti? Ar gali nusikirpti plaukus? Ir iš viso, ar jis vis dar gyvas?“, – šie klausimai kyla Sary Suno kaimo gyventojui Abdurašidui Jeparovui, kurio 18 metų sūnus Islamas yra dingęs. A.Jeparovas teigia, kad jo sūnus buvo praktikuojantis musulmonas, kuris norėjo studijuoti mediciną. Jaunas totorius dingo rugsėjo 27 d. vakarą.
Tyrėjai pagrobtojo jaunuolio šeimos pradėjo klausinėti apie islamą ir įvairias radikalias jo kryptis.
Kaimo gyventojai tikina matę kaip nepažįstami žmonės su uniformomis ir baltais užrašais ant nugarų jį įgrūda į automobilį su tamsintais stiklais ir išveža. A.Jeparovas iš karto po šio įvykio kreipėsi į policiją.
„Jie galėjo užblokuoti visus kelius. Kryme negali nuvažiuoti labai toli“, – teigė vyras, bet pabrėžė, kad jokių veiksmų nebuvo imtasi. Be to, A.Jeparovas neabejoja, kad su jo sūnaus pagrobimu yra susijusi Rusijos policija.
Tyrėjai pagrobtojo jaunuolio šeimos pradėjo klausinėti apie islamą ir įvairias radikalias jo kryptis. Jeparovų šeima pajuto, kad į dingusį sūnų policininkai žvelgia ne kaip į auką, o kaip į potencialų nusikaltėlį.
„Nežinome, kas šiandien vyksta Kryme. Bet žinome, kas vyksta Šiaurės Kaukaze“, – teigė vienos Rusijos žmogaus teisių organizacijos atstovas Aleksandras Čerkasovas.
„Ten žmonės yra mėnesių mėnesiais laikomi rūsiuose ir kankinami bei verčiami suteikti informaciją apie islamistus. Po to jie dažniausiai nužudomi. Retai kuris iš jų išgyvena“, – pasakojo A.Čerkasovas.
Jo teigimu, už daugelio žmonių dingimus ir kankinimus šalyje atsakinga Rusijos federalinė saugumo tarnyba.
Dar vienas nuo 2014 m. pavasario dingęs Krymo gyventojas yra Seyranas Zinetdinovas. Jį pažinoję asmenys teigia, kad Seyranas turėjo nemažai informacijos, kurį įrodo prorusiškų grupuočių dalyvavimą žmonių dingimuose.
Neseniai Kryme buvo įkurta pagrobtų žmonių gimines vienijanti organizacija „Kontaktinė žmogaus teisių grupė“. Jos nariai renka informaciją ne tik apie įvykdytus pagrobimus, bet ir kitus nusikaltimus.
Nuo Rusijos okupacijos pradžios 2014 m. kovo mėnesį iki šiol nėra aiškus septynių dingusių žmonių likimas.
Nuo Rusijos okupacijos pradžios 2014 m. kovo mėnesį iki šiol nėra aiškus septynių dingusių žmonių likimas.
Pagrobtųjų tėvai iki šiol nepraranda vilties, kad jų vaikai yra gyvi ir sveiki. Vis dėlto, Sary Suno kaimo gyventojai jaučiasi įbauginti.
„Daugiau savo vaikų niekas neleidžia į mokyklą vienų. Niekas negali būti tikras, kad tokia didžiulė nelaimė jų nepalies“, – įsitikinęs A.Jeparovas.
