Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Visvaldas Matijošaitis: norime užvesti Kauno plėtros variklius

V.Matijošaitis
Vieningas Kaunas / V.Matijošaitis
Šaltinis: Projekto partnerio turinys
Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, turinio kontrolė – partnerio rankose
0
A A

Vis dažniau pasigirsta kalbos, kad Kauno miestas neturi ambicingų ilgalaikių plėtros planų, todėl labai dažnai konkurencinėje kovoje nusileidžia kitiems šalies didmiesčiams. Apie tai, kas lemia tokias miestiečių, verslo ir mokslo atstovų nuotaikas, ir ką galima pakeisti, kalbamės su visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ lyderiu Visvaldu Matijošaičiu.

Įprasta iš kauniečių išgirsti, kad šiuo metu miestas išgyvena ne pačius geriausius laikus. Tarsi bandoma dairytis į praeitį, istorinius laimėjimus, tačiau apie ateitį, plėtrą kalbama vis rečiau. Kodėl skeptiškai vertinamos Kauno perspektyvos?

Miesto gerovė priklauso ne tik nuo valstybės sprendimų ar pasaulio ekonominės situacijos. Didelę įtaką turi savivalda. Paskutinį dešimtmetį Kaunas išgyveno plėtros krizę, kuri atsispindi kauniečių nuotaikose, didėjančioje emigracijoje. Sunku pasakyti, ar miesto vadovai sąmoningai, ar dėl neišmanymo vengė išnaudoti Kauno plėtros galimybes. Nesinorėtų kalbėti apie smulkias klaidas, norėčiau išskirti pagrindinę problemą – miesto vadovai neturėjo aiškios vizijos, o vadovavimui trūko profesionalumo. Rezultatai matyti kaip ant delno. Apsilankykite Klaipėdoje, Alytuje, Marijampolėje ir kituose miestuose, kurie per paskutinį dešimtmetį išgyveno plėtros piką, ir palyginkite juos su Kaunu.

Tačiau miesto meras teigia, kad Kaunas per pastarąjį dešimtmetį stipriai pajudėjo į priekį: pastatyta „Žalgirio“ arena, atnaujintas „Girstučio“ baseinas, rekonstruojamos gatvės...

- Pokyčiai pokyčiams nelygu. Esu įsitikinęs, kad, norint pasiekti rimtų pasikeitimų tokiame didmiestyje kaip Kaunas, reikia daugiau pastangų, o ne tik per dešimtmetį atnaujinti kelias gatves ar per aštuonerius metus sutvarkyti apleistą baseiną. Be to, prieš vykstant Europos krepšinio čempionatui, sporto ir pramogų arenas pasistatė visi didieji Lietuvos miestai, tad Kauną šiuo atžvilgiu vargiai galima laikyti pirmaujančiu. 

Tai kuria linkme Kaunas turėtų vykdyti plėtrą?

- Jeigu norime rimtų pokyčių mieste, turime išnaudoti jo stipriąsias puses. Mano įsitikinimu, Kauno išskirtinumas – kultūros, verslo ir inovacijų potencialas. Šios kryptys turi būti stiprinamos, puoselėjamos ir sulaukti žymiai didesnio miesto savivaldos vadovų dėmesio. Kalbu ne tik apie finansavimą. Manau, kad savivaldoje reikia lyderių, kurie norėtų ir gebėtų suvienyti skirtingas kauniečių grupes bendram tikslui. Reikia tų, kurie galėtų užkurti miesto plėtros variklius.

Dažnai miesto plėtra siejama tik su nekilnojamo turto vystymu, infrastruktūros gerinimu. Pritariate tokiai nuomonei?

- Jokiu būdu plėtros neįsivaizduokime kaip pastatų statybos ar kelių tiesimo. Tai tik keli iš daugelio plėtros aspektų. Miesto plėtrą prilyginčiau ekosistemai iš skirtingų tarpusavyje susijusių elementų. Pavyzdžiui, jeigu Kaunas taptų draugiška verslo startuoliams erdve, investuotų į reikalingą infrastruktūrą, padėtų mažosioms įmonėms sparčiai augti, per artimiausią dešimtmetį jis įgytų konkurencinį pranašumą prieš kitus Rytų Europos miestus. Tačiau šiuo metu šios srities puoselėjimu užsiima tik KTU ir kiti miesto universitetai. Verslumo skatinimas miesto savivaldybėje suprantamas labai primityviai ir labiau primena viešųjų ryšių akcijas negu veikiančios sistemos kūrimą.

Ką konkrečiai turite omenyje, kalbėdamas apie „miesto plėtros variklius“?

- Pirmiausia svarbu stiprinti Kauno miesto ir rajono ryšius. Iki šiol jie buvo labai formalūs. Nuoseklus bendradarbiavimas siekiant bendrų tikslų leis stiprinti regioną, o tai didins patrauklumą užsienio investuotojams. Kiti miesto plėtros varikliai – Kauno oro uosto vystymas bei „Rail Baltica 2“ greituminė vėžė, kuri sujungs Helsinkį su Berlynu. Negalime leisti, kad šioje srities Kauną aplenktų vilniečiai. Be to, miestas privalo investuoti, kad pritrauktų daugiau pigių skrydžių bendrovių. Kompanijos „Ryanair“ atėjimas patvirtino, kad turistai miestui suteikia daug naudos.

Taip pat kaip plėtros variklį paminėčiau paslaugų sektoriaus ir kūrybinių industrijų klasterio potencialą. Be to, miestas iki šiol privačioms bendrovėms yra užleidęs energetikos sektorių, todėl, jeigu savivaldybė savarankiškai investuos į šilumos ūkį, visas uždirbtas pelnas gali tapti dar vienu Kauno plėtros varikliu.

Pristatydamas miesto viziją, išskiriate kultūrą ir pabrėžiate akademinio miesto svarbą. Galite pakomentuoti plačiau?

- Be abejo. Visuomeninė organizacija „Vieningas Kaunas“ pasiūlė miestui siekti Europos kultūros sostinės vardo. Kaunui nėra sunku tai įgyvendinti, nes mieste gausu festivalių, teatrų, kitų kūrybinių organizacijų. Todėl dviračių išradinėti nebūtina, tiesiog reikia suteikti papildomą impulsą šiems kūrybininkams, kurie suteiks Kaunui dar ryškesnių spalvų.

O dėl Kauno kaip akademinio miesto pozicionavimo nekyla jokių abejonių. Jeigu miesto universitetams pavyktų atkurti istorinį Lietuvos universitetą, jis taptų pagrindiniu akademiniu miesto centru. Tai leistų Kauną paversti dar labiau jaunimui, inovacijų ir technologijų verslams, mokslininkams patrauklia veiklos erdve.

 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min