Tai BNS patvirtino prezidento patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė, tačiau ji kol kas atsisakė išsamiau komentuoti parengtą projektą. Pasak patarėjos, penktadienį teisininkų išvados dėl dvigubos pilietybės bus galutinai suredaguotos, o vasario 9 d. jos bus pateiktos prezidentui.
Po susitikimo su teisės ekspertais, anot A.Rauličkytės, V.Adamkus turės apsispręsti, ar jį tenkina jų išvados.
Jeigu teisininkai siūlys tik taisyti Pilietybės įstatymą, šalies vadovas galės teikti tokius pataisymus Seimui, tačiau jei darbo grupė siūlys keisti Konstituciją ir atitinkamai keisti patį Pilietybės įstatymą, prezidentas, patarėjos teigimu, tiesiog „draugiška bendradarbiavimo forma“ pateiks šią išvadą parlamentarams.
V.Adamkus darbo grupę sudarė praėjusių metų spalio pabaigoje.
Prezidento dekretu sudarytoje darbo grupėje buvo paskirti dirbti Vilniaus universiteto teisininkai buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Egidijus Kūris, Arvydas Andriuškevičius, Dainius Žalimas, Mykolo Romerio universitete dirbantys buvęs KT teisėjas Egidijus Jarašiūnas, Gediminas Mesonis, Vytautas Sinkevičius, Elena Vaitiekienė ir buvęs KT pirmininkas Jonas Žilys bei Seimo Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis. Darbo grupės veiklą koordinuoja A.Rauličkytė.
Pasak patarėjos, penktadienį teisininkų išvados dėl dvigubos pilietybės bus galutinai suredaguotos, o vasario 9 d. jos bus pateiktos prezidentui.
Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė ir iki šiol nesibaigia po to, kai 2006 metų rudenį KT, išaiškino, jog pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.
Minėtame KT nutarime taip pat buvo pažymėta, jog norint liberalizuoti dvigubos pilietybės suteikimą, būtina keisti Konstituciją ir tai gali būti daroma tik referendumu.
Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje galimybė turėti dvigubą pilietybę numatoma tik išimtiniais atvejais, tačiau šis klausimas yra aktualus užsienio lietuviams – tapę valstybės, kurioje gyvena, piliečiais jie iškart praranda Lietuvos pasą.
Pagal Seimo vasarą patvirtintą naują Pilietybės įstatymą, dvigubą pilietybę gali įgyti užsienyje gimę Lietuvos piliečių vaikai ir tų valstybių piliečiai, su kuriomis Lietuva bus pasirašiusi sutartis dėl dvigubos pilietybės. Iki šiol Lietuva nėra pasirašiusi tokių sutarčių.
V.Adamkus per šiemet gegužę vyksiančius prezidento rinkimus yra siūlęs kartu surengti ir referendumą dėl dvigubos pilietybės.
