Daugelis miestų konkuruoja investicijomis ar infrastruktūra, tačiau Birštonas renkasi kryptį, orientuotą į žmogų. Čia prioritetu tampa aplinka, kurioje patogu gyventi ir kurti ateitį. Būtent tai šiandien yra viena didžiausių kurorto stiprybių. Žmonės atvyksta savaitgalio poilsiui ar sanatoriniam gydymui, tačiau neretai tarsi „pasimatuoja“ gyvenimą ir supranta, kad norėtų pasilikti ilgiau.
„Birštoną per septynias minutes galima pereiti lėtai, mėgaujantis. Kartais tiek ir užtenka, kad jį pamiltum“, – sako Birštono vicemeras Edvardas Citvaras. Šie žodžiai atspindi Birštono identitetą – ramų kurorto ritmą, artumą gamtai ir kasdienybę, kurioje sveikatinimas, kultūra, saugumas bei patogumas tampa įprasta gyvenimo dalimi.
Apie tai kalba savivaldybės siekiai, strateginiai planai ir čia atvykstančių žmonių įspūdžiai. Neretai svečiai iš Lietuvos ir užsienio nustemba atradę miestą, kuriame šiuolaikiška infrastruktūra dera su gamta, o gyvenimo tempas leidžia daugiau laiko skirti sau, sveikatai ar ryšiui su kitais.
Tai patvirtina ir naujausias Lietuvos savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas. Tarp visų 60 šalies savivaldybių Birštonas užėmė 9 vietą, o kai kuriose srityse tapo vienu ryškiausių šalies lyderių: 1 vieta sveikatos srityje, 1 vieta kultūros ir sporto srityje, 4 vieta ekonomikos srityje bei 5 vieta užimtumo ir pajamų srityje.
Kurortas, kuris tampa namais
Ilgą laiką Birštonas daugeliui pirmiausia siejosi su mineraliniu vandeniu, sanatorijomis, SPA ir ramiu poilsiu. Visa tai išlieka svarbia miesto tapatybės dalimi. Tačiau šiandien šalia tradicinio kurorto įvaizdžio vis ryškėja ir kita Birštono pusė – miesto, kuriame patogu gyventi.
Čia nėra triukšmo, ilgų kelionių į darbą, spūsčių ar nuolatinio skubėjimo. Kurorto kasdienybė leidžia kitaip planuoti dieną: vaikus į darželį nuvesti pėsčiomis, į darbą nuvažiuoti dviračiu, pietų pertrauką praleisti gryname ore, o vakare nueiti į koncertą, parodą, treniruotę ar pasivaikščioti pušyne.
Patogi geografinė padėtis ir susisiekimas leidžia gyventi neprarandant ryšio su didmiesčiais. Prireikus juos lengva pasiekti darbo, verslo ar kitais reikalais. Ateityje šis ryšys turėtų dar stiprėti. Jau paskelbtas valstybinės reikšmės kelio Kaunas–Prienai–Alytus ruožo rekonstravimo projekto viešasis pirkimas. Šį Pietų Lietuvą jungiantį ruožą numatoma platinti iki keturių eismo juostų.
Gyvenimo kokybė šiandien tampa viena svarbiausių priežasčių renkantis Birštoną, ypač jaunoms šeimoms ir vyresniems žmonėms. Vis dažniau ieškoma vietos, kur galima saugiai auginti vaikus, būti arčiau gamtos, kvėpuoti tyru oru, jaustis bendruomenės dalimi ir mėgautis darnesne aplinka.
Viena tokių istorijų – talentų agentūros „Personal“ įkūrėjos, nuomonės formuotojų vadybininkės, leidinio „ELLE Decoration Lithuania“ vyriausiosios redaktorės Magdalenos Sabalės sugrįžimas į gimtąjį Birštoną. Ilgus metus gyvenusi aktyvų didmiesčio gyvenimą, šiandien ji su šeima grįžo į kurortą ir sako iš naujo atradusi jo vertę.
„Per tuos metus, kol gyvenau sostinėje, Birštonas labai pasikeitė. Jis išaugo į modernų, premium klasės kurortą, kuriame galima rasti aukšto lygio restoranų, SPA erdvių ir vis daugiau galimybių kurtis jauniems žmonėms bei šeimoms. Supratau, kad grįžimas į Birštoną buvo ne tik sprendimas keisti adresą, bet ir pasirinkti gyvenimo kokybę. Persikėlusi dar kartą įsitikinau, kokia palanki aplinka čia kuriama šeimoms – vaikai gali lankyti daugelį būrelių nemokamai, mokyklų ir darželių bendruomenės yra šiltos bei artimos, o kasdienybėje atsiranda daugiau laiko tam, kas iš tiesų svarbu. Šio miesto ritmas suteikė tai, ką šiandien vertinu labiausiai – daugiau laiko su šeima ir galimybę jį išgyventi prasmingai. Čia mūsų kasdienybę kuria ne skubėjimas, o buvimas: pasivažinėjimai dviračiais pušynų takais, ilgi pasivaikščiojimai gamtoje, vakarienės iš vietinių ūkininkų užaugintų produktų. Paradoksalu, tačiau gyvendama mažesniame mieste jaučiuosi turtingesnė – ne galimybėmis, o tuo, kas šiandien atrodo didžiausia vertybė: laiku, artumu ir ramybe“, – sako M. Sabalė.
Jaunoms šeimoms svarbiausia – saugumas ir laikas
Birštono ateitis glaudžiai susijusi su jaunomis šeimomis. Miestas gyvas tada, kai jame girdėti vaikų balsai, veikia darželiai, mokyklos ir būreliai, o tėvai jaučiasi ramūs. Renkantis vietą gyvenimui svarbūs būstas, darbo galimybės ir kasdieniai patogumai: ar saugu auginti vaikus, ar arti ugdymo įstaigos, ar po darbo lieka laiko šeimai, o ne spūstims ir skubėjimui.
Birštonas dažnai įvardijamas kaip viena saugiausių Lietuvos savivaldybių, tačiau saugumas čia reiškia kur kas daugiau nei statistinius rodiklius. Tai jausmas, kad vaikas gali savarankiškai nueiti į būrelį, kad vakare galima ramiai grįžti namo, o bendruomenėje vieni kitus pažįsta ir rūpinasi aplinka. Saugumo jausmą taip pat stiprina ir nedidelis kurorto mastelis, mieste įrengtos vaizdo stebėjimo kameros bei operatyvus reagavimas į situacijas.
Birštone veikia du lopšeliai-darželiai – „Giliukas“ ir „Vyturėlis“. Abu jie tampa privalumu šeimoms, svarstančioms apie gyvenimą kurorte. Čia nėra eilių, veikia ankstyvojo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės, o ugdymas grindžiamas dėmesiu vaikui ir artimu ryšiu su šeima.
„Giliukas“ išsiskiria artumu gamtai – vaikai daug laiko praleidžia lauke, mokosi pažinti aplinką, rūpintis gyvuoju pasauliu. Tuo tarpu „Vyturėlis“ garsėja šiuolaikišku požiūriu į ugdymą, mažomis grupėmis, individualiu dėmesiu ir Montessori principais grįstu mokymusi.
„Kai šeima žino, kad nereikės kovoti dėl vietos darželyje, kad vaikas bus saugioje ir jaukioje aplinkoje, tai labai keičia požiūrį į miestą. Būtent tokie dalykai lemia gyvenimo kokybę ir daro Birštoną patrauklų gyvenimui“, – sako E. Citvaras.
Galimybės vaikams ir jaunimui
Vaikų kasdienybė Birštone nesibaigia darželiu. Mieste veikia Birštono gimnazija, meno mokykla, sporto centras, kultūros centras, viešoji biblioteka. Vaikai ir paaugliai gali rinktis sporto, muzikos, meno, kultūros, pilietines veiklas, savanoriauti. Gausu erdvių aktyviam laisvalaikiui: sporto aikštynų, dviračių takų, parkų, žaidimų aikštelių, vietų maudynėms.
Svarbus privalumas – viskas pasiekiama ranka. Tėvams nereikia pusės dienos praleisti automobilyje vežiojant vaikus iš vieno miesto galo į kitą ar laukiant, kol jie baigs užsiėmimus. Vaikai gali lankyti daugiau būrelių, spėti į skirtingas veiklas, o šeimoms lieka daugiau laiko kartu ir mažiau kasdienio streso. Patogumo suteikia ir autobusų susisiekimas – moksleiviams bei studentams kelionės su pažymėjimu kainuoja gerokai mažiau, todėl jaunuoliai gali lengviau judėti savarankiškai.
Vaikams augant, svarbu, kad mieste būtų erdvių ir paaugliams bei jaunimui. Birštone tam skiriama vis daugiau dėmesio: prieš dvejus metus įkurta atvira jaunimo erdvė „Birštonas“, o V. J. Meškos parke atsirado „Parko lofto“ zona – jaunimo kupolas, atnaujintos lauko terasos, naujas riedučių, paspirtukų ir riedlenčių parkas.
Jaunimo politika Birštone sulaukia ir nacionalinio įvertinimo. Jaunimo reikalų agentūrai vertinant 2025 metų jaunimo politikos įgyvendinimą, Birštonas antrus metus iš eilės pateko tarp stipriausiai jaunimo atstovavimo, įgalinimo ir dalyvavimo srityse veikiančių savivaldybių savo grupėje. Jauni žmonės čia tampa aktyvia miesto dalimi – įsitraukia į veiklas, iniciatyvas ir bendruomenę.
„Jaunimas nori būti ne kontroliuojamas, o girdimas. Jeigu mieste yra erdvių, kur jaunas žmogus gali būti savimi, kalbėtis, kurti, bandyti, klysti ir augti, vadinasi, miestas turi ateitį“, – sako vicemeras.
Vyresniems – ramus gyvenimo tempas
Birštonas patrauklus ir vyresniems žmonėms. Daugelį paslaugų galima pasiekti pėsčiomis, o gamta, pasivaikščiojimų takai ir grynas oras prisideda prie geresnės savijautos bei skatina aktyvesnį gyvenimo būdą. Veikia sanatorijos, sveikatingumo centrai, organizuojamos kultūrinės veiklos, edukacijos, bendruomenių renginiai.
Bendruomeniškumas atsiskleidžia ir per gausų nevyriausybinių organizacijų bei bendruomenių tinklą. Kviečia sporto, kultūros, sveikatingumo, senjorų, religinės, socialinės pagalbos organizacijos, įvairūs klubai ir bendruomenės. Todėl kiekvienas gali rasti sau artimą veiklą, bendraminčių ratą ar vietą įsitraukti į kurorto gyvenimą.
Būstas ir augimas: miestas negali likti tik atviruku
Vien gražios gamtos, saugumo ir gyvenimo kokybės miestui augti nepakanka – vienas svarbiausių klausimų šiandien yra būstas. Ekonomiškesnį rasti nėra paprasta, tačiau tai rodo augantį miesto patrauklumą.
Anot E. Citvaro, Savivaldybės tikslas – sudaryti sąlygas miestui augti atsakingai: kad Birštonas išliktų ne vien poilsio kryptimi, bet ir gyvu miestu, kuriame gali kurtis šeimos, specialistai bei jauni žmonės.
Kyla nauji daugiabučiai, planuojami ekonominės klasės gyvenamieji projektai, formuojami nauji sklypai, gyvenamieji kvartalai, atgyja Žaliakalnio rajonas. Suteikiama galimybė kreiptis dėl tarnybinio būsto, ieškoma sprendimų, kaip didinti būsto prieinamumą ir sudaryti geresnes gyvenimo sąlygas.
Viena svarbiausių artimiausių kurorto plėtros krypčių – kita Nemuno pusė. Planuojamas pėsčiųjų ir dviračių tiltas turėtų ją sujungti su miesto centru ir atverti naujas erdves gyvenimui, poilsiui bei investicijoms. Šie sprendimai svarbūs miesto plėtrai ir žmonėms, kurie šiandien čia atvyksta kaip svečiai, o ateityje galėtų tapti bendruomenės dalimi.
Kodėl Birštone norisi pasilikti?
Birštonas nėra didelis. Ir tai – ne trūkumas, o viena didžiausių jo stiprybių. Atvykstantys žmonės iš Lietuvos ir užsienio dažnai pastebi tai, ko nesitikėjo atrasti: ramybę, gamtos artumą, saugumą, sveikatinimo galimybes ir gyvenimo kokybę, kurią šiandien tampa vis sunkiau rasti dideliuose miestuose.
Šie įspūdžiai sutampa su kryptimi, kuria Birštonas nuosekliai eina – kurti miestą, kuriame gera ilsėtis, auginti vaikus, dirbti, rūpintis sveikata ir senti oriai.
Vieniems Birštonas yra vieta poilsiui ir sveikatai, kitiems – saugi aplinka auginti vaikus, tretiems – ramesnė aplinka, bendruomenė ar galimybė dirbti arčiau gamtos. Būtent ši įvairovė leidžia Birštonui būti kurortu ir miestu, kuriame norisi pasilikti, – šypsosi vicemeras.
